„Atsimenu, kad buvo rengiamos interpeliacijos E. Lementauskui ir J. Imbrasui, už jas pasirašiau, kai rinko parašus, - pasakojo Vilniaus meras V. Navickas. – Mes buvome opozicijoje, manėme, kad pozicija dirbo negerai, neatstovavo vilniečių interesams, užsiiminėjo tik reklaminių plakatų klijavimu. Be to, taryboje sprendimai buvo priimami buldozeriu, neįsiklausant į protą ir rinkėjų valią, todėl interpeliacija buvo būtina“.
V. Navickas sakė, kad tuometinis meras Juozas Imbrasas tebuvo tik „vieša politinė figūra“, o visus administracinius sprendimus priiminėjo E. Lementauskas. „Trumpa tariant, J. Imbrasas daugiau atstovavo, o E. Lementauskas daugiau dirbo“, - kalbėjo konservatorius.
E. Lementausko paklaustas, ar po jo sulaikymo konservatorių įtaka savivaldybėje sustiprėjo, ar susilpnėjo, V. Navickas atsakė: „Manau, kad įtaka išliko ta pati. Mes visą laiką buvome stiprūs“.
To paties klausimo kaltinamasis klausė ir kitų tarybos narių.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narius „vaikinais lipniomis rankomis“ pavadinęs K. Masiulis tvirtino, kad E. Lementauskas „stūmė“ ne vieną jam rūpėjusį klausimą. „Šioje partijoje jis turėjo esminį svorį nuo pat pirmos akimirkos, kai papuolė į tarybą“, - K. Masiulis taip pat pareiškė, kad J. Imbrasas tebuvo tik statytinis.
Jis taip pat užsiminė, kad su pareigūnais sutikęs bendradarbiauti V. Urbonavičius ne kartą sulaukė įvairių dviprasmiškų užuominų iš tarybos nario Audriaus Butkevičiaus.
„Jis manęs klausė, ką jam daryti, todėl pasiūliau kelis variantus, vienas jų – kreiptis į pareigūnus. Jie įklimpo į korupcijos liūną, gerai, kad yra specialiosios tarnybos, kaip pilietis esu patenkintas, jog jos dirba“, - teisme konservatorius pasakojo, kad E. Lementauskas labai bijojo jam gresiančios interpeliacijos ir esą jis net „spirgėjo“, kaip norėjo apie tai slapta pasikalbėti.
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Petrui Karveliui valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gedgaudas Norkūnas pateikė kelis šimtus lapų sudarančią informaciją, kuria teismo ekspertai patvirtino, jog slapta daryti įrašai nėra suklastoti. Šiais duomenimis prokuratūra ketina remtis įrodinėdama E. Lementausko galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Be to, balandžio viduryje vyksiančiame posėdyje toliau bus tęsiama liudytojų apklausa – teismas kvies liudyti kitus tarybos narius.
Posėdžiui pasibaigus E. Lementauskas žurnalistams pareiškė, kad nė kiek nepyksta ant jį pareigūnams demaskuoti padėjusio V. Urbonavičiaus.
„Žmogiška prasme man to Urbonavičiaus gaila. Su tokia sąžinės kupra jam teks gyventi visą likusį gyvenimą. Na, jis turėtų jaustis kaip bedievis klebonas, išprievartavęs bažnyčios chore giedantį berniuką. Aš savęs jo vietoje neįsivaizduoju, jam jau atleidau, šita pačią didžiausią bausmę jis turės nešiotis visą gyvenimą“.
Paklaustas, kodėl būtent V. Urbonavičius užsitraukė jo nemalonę, E. Lementaukas tepasakė: „Gal simpatiškas jam esu?“.
DELFI primena, kad sausio pabaigoje vykusiame teismo posėdyje V. Urbonavičius papasakojo, kaip sutiko bendradarbiauti su pareigūnais.
Vilniaus apygardos prokuratūra partijos „Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojo bei atsakingojo sekretoriaus pareigas einančiam E. Lementauskui yra pareiškusi kaltinimus dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų – dėl 50 tūkst. Lt kyšio davimo už palaikymą per „tvarkiečiui“ pareikštą interpeliaciją, dėl pasiūlymo paimti 280 tūkst. Lt kyšį (140 tūkst. Lt už balsavimą prieš mero J. Imbraso interpeliaciją ir jeigu jo balsas nulemtų sėkmę – ateityje dar tiek pat) bei dėl pasiūlymo paimti 5 tūkst. Lt už tai, kad jis pereitų į tarybos nario Gintaro Kazako kuriamą nepriklausomą frakciją bei 19 tūkst. Lt, jeigu į ją privilios daugiau tarybos narių. Be to, už paramą konservatoriui buvo siūlomas net vicemero postas.
E. Lementauskas jam pareikštus kaltinimus kategoriškai neigia ir aiškina jokių pinigų konservatoriui nemokėjęs.