Paskirti stacionarią teismo medicinos psichiatrinę ekspertizę teisėjų kolegija nusprendė gavusi Jurbarko medikų atliktos kompleksinės ekspertizės išvadas. Jose teigiama, kad nuteistasis serga sunkiomis ligomis, tačiau atsakymo, ar gali pataisos namuose atlikti bausmę, nepateikė – rekomendavo kreiptis pas ekspertus Utenoje.

Nusprendęs paskirti stacionarią teismo medicinos psichiatrinę ekspertizę teismas medikų klaus, ar P. A. Povilaitis gali atlikti bausmę, ar jo liga yra įtraukta į nepagydomų ligų sąrašą ir „ar dėl psichinės būklės jam nebūtų per sunku atlikti bausmę“.

Tik gavę ekspertų išvadas teisėjai spręs, ar jurbarkietį pasiųsti už grotų atlikti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Ją pensininkui yra paskyręs Kauno apygardos teismas, tačiau P. A. Povilaitis apeliaciniame skunde paprašė jį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

P. A. Povilaitį Kauno apygardos teismas yra nuteisęs dėl genocido. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1950-ųjų rugpjūčio 29-osios rugsėjo 12-osios MGB agentas Šakių rajono skyriaus darbuotojams teikė duomenis apie „Tauro“ apygardos, „Žalgirio“ rinktinės, „Vasario 16-osios“ tėvūnijos partizanus.

Rugsėjo 12-ąją „Vytas“ MGB pareigūnus ir karius nuvedė į Liaušgirio mišką ir parodė partizanų stovyklos buvimo vietą, kuri buvo apsupta ir užpulta.

Šio užpuolimo metu buvo nušauti Lietuvos partizanai Valentinas Aleksa (partizaninis slapyvardis „Aras“), Albinas Piščiakas („Bijūnas“), Sigitas Jakštys („Spindulys“), Algirdas Achenbachas („Špicas“ ar „Perkūnas“), Vytautas Šulskis ( „Laisvūnas“) bei Jonas Ivanauskas („Žemaitis“), kuris buvo sužeistas ir suimtas, o 1951-ųjų liepos 2-ąją sušaudytas (prieš tai buvo nuteistas mirties bausme).

Sušaudant Lietuvos partizanus dalyvavo 20 kareivių.

Pasak apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo, P. A. Povilaitis žinojo represinės struktūros (MGB) pagrindinį tikslą – fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausančių atskirai nacionalinei – etninei politinei grupei – pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams.

P. A. Povilaitis savo kaltę pripažino. Teisme jis aiškino, kad bendradarbiavo su Lietuvos partizanais, turėjo „Kadagio“ slapyvardį, tačiau kažkas jį esą išdavė MGB. Vyras teigė, kad jam buvo grasinama ištrėmimu į Sibirą bei mirties bausme, todėl jis ir sutiko bendradarbiauti su MGB.