„Iš pradžių atsiranda idėjos, kurios palaipsniui pavirsta etika – visuomenėje vyraujančiu požiūriu, kaip elgtis teisinga. Ilgainiui tai pereina į politiką ir tik tada galima tikėtis valstybę klestinčia paverčiančių institucijų, pavyzdžiui, teisingų teismų“, – aiškina ji.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje paskaitoje ji pristatė savo knygų trilogiją apie buržua dorybes, orumą bei lygybę ir paaiškino, kad šiuo projektu siekia pakeisti žmonių požiūrį į pasaulį, kuriame dominuoja prekyba ir pelno siekimas.
„Šiandien tiek kairioje, tiek dešinioje politinio spektro pusėse yra daug žmonių, kurie galvoja, kad būti verslininku ir gyventi etišką gyvenimą yra nesuderinami dalykai. Tačiau aš manau, kad verslo pasaulyje ir gyvenime septynios pagrindinės Vakaruose susiformavusios dorybės (apdairumas, santūrumas, teisingumas, drąsa, tikėjimas, viltis ir meilė) yra skatinamos“, – teigė D. McCloskey.
Negana to, jos teigimu, etika yra bet kokios ekonomikos pagrindas, nesvarbu, ar tai socialistinė, ar kapitalistinė sistema.
„Tačiau ekonomika negali paaiškinti šiuolaikinio pasaulio“, – pabrėžė profesorė.
Svarbiausias įvykis žmonijos istorijoje
Dauguma žmonių nuo tada, kai dar buvo urviniai, iki maždaug XVIII amžiaus gyveno labai skurdžiai, tačiau pramonės perversmas tai pakeitė.
„Šį procesą vadinu „didžiuoju praturtėjimu“, kas keisčiausia, kad tai atsitiko tik vieną kartą istorijoje. Jis prasidėjo Šiaurės Vakarų Europoje – Olandijoje, vėliau paplito Anglijoje, Škotijoje, persikėlė į kolonijas Šiaurės Amerikoje, bet ten nesustojo ir plito po visą pasaulį. Tai svarbiausias atskiras įvykis žmonijos istorijoje“, – sakė D. McCloskey.
Labai sunku atsakyti, kodėl jis įvyko. Be to, jei žmonės iš tiesų tai suprastų, galėtų pakartoti ateityje.
Pasak D. McCloskey, didžiojo praturtėjimo neįmanoma paaiškinti investicijomis – jos svarbios, tačiau ilgainiui, jei neatsiranda naujų dalykų, tiesiog nebelieka į ką investuoti.
„Atsakymas yra išradingumas. Ne bet koks išradingumas, bet toks, kuris būna įvertinamas rinkoje. Žmonės visada buvo išradingi, bet XVIII amžiuje jie tiesiog suklestėjo, o taip įvyko dėl politinės ir socialinės lygybės“, – susirinkusiesiems aiškino profesorė.
Tačiau procesas prasidėjo dar XVI amžiuje, kai kilo šokiruojanti idėja, jog visi žmonės yra lygūs. Anksčiau dominavo hierarchijos, kuriose savo vietą žmogus gaudavo vos gimęs ir paprastai likdavo joje visą gyvenimą.
„Ir tada įvyko tokia atsitiktinumų grandinė: katalikų bažnyčios reformacija, olandų sukilimas prieš Ispaniją, eilė revoliucijų, kurių pirmoji įvyko Anglijoje, o vėliau pasiekė ir Ameriką bei Prancūziją. Šie įvykiai leido žmonėms pasijausti drąsiais, pasitikėti savimi ir pamėginti savo gyvenimus pakeisti į gerą. Kitaip tariant, inovacijos ir verslumas tapo oriu užsiėmimais, – pasakojo D. McCloskey. – Iš jų iškilo demokratija ir visas modernus pasaulis.“
Jei žmonės nori, kad pasaulis teigiama linkme vystytųsi ir ateityje, reikia į inovacijų kūrimą įtraukti kuo daugiau žmonių ir negalima jų diskriminuoti lyties, rasės, seksualinės orientacijos ar dar kokiais nors atžvilgiais, kitu atveju tiesiog bus prarastas jų turimas potencialas, pabrėžė profesorė.