„Europos Komisijos ir Finansų ministerijos požiūris į mūsų šalies ekonomikos raidą iš esmės sutampa, tad dabar svarbiausia toliau laikytis atsakingos išlaidų politikos ir įgyvendinti socialinį modelį“, - pranešime spaudai sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, biudžeto projektą tobulinant, buvo sumažintos deficito prognozės, ir tai rodo Lietuvos gebėjimą įžvelgti rizikas ir operatyviai imtis priemonių joms suvaldyti.
Europos Komisija teigiamai vertina, kad 2017 metų biudžetas buvo patvirtintas su 0,1 proc. BVP mažesniais, nei planuota pirminiame variante, valdžios sektoriaus nominaliu ir struktūriniu deficitais. Taip pat pažymima, kad nepaisant laikino valstybės skolos padidėjimo 2017 metais (iš esmės – dėl lėšų kaupimo ruošiantis išpirkti didelės apimties vertybinių popierių emisijas), numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu skola turėtų mažėti.
Tam, kad Lietuvos ekonomika, o kartu – ir viešieji finansai, pajustų teigiamą struktūrinių reformų poveikį, Europos Komisija ragina jas įgyvendinti laiku ir visa apimtimi. Tuo tarpu atsakingos institucijos turės užtikrinti, kad 2017 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas nenukryptų nuo Lietuvos vidutinio laikotarpio tikslo - 1 proc. BVP.
Socialinio modelio, kaip socialinės ir darbo rinkos struktūrinės reformos, atitikimą Stabilumo ir augimo pakto išlygoms, Komisija įvertins pavasarį, kai bus vertinama Lietuvos 2017-ųjų stabilumo programa. Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę ES šalims, kurios įgyvendina svarbias, į ilgalaikį finansų tvarumo stiprinimą orientuotas struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant valdžios sektoriaus balanso ir išlaidų didėjimo rodiklių atitikimą ES fiskalinės drausmės taisyklėms.
Anot Finansų ministerijos, numatoma, jog minėta struktūrinė reforma, kartu su nuo šių metų pradžios padidintu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, svariai prisidės didinant ekonomikos augimo galimybes ir mažinant socialinę nelygybę, taip įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.
Finansų ministerijos teigimu, neįskaičiavus socialinio modelio ir neapmokestinamųjų pajamų didinimo sąnaudų, Lietuvos valdžios sektoriaus balansas 2017 metais būtų perteklinis.