Rugpjūtį atlikusi analizę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog per pusantrų metų visiškai ir iš dalies įvykdyta 74 proc. numatytų priemonių, numatytų Nacionalinėje kovos su korupcija programoje. Tyrimas parodė, kad kova su korupcija galėtų būti dar efektyvesnė, jei Seimas greičiau priimtų antikorupcinius teisės aktus.
Daugiausiai nuveikta teisės pažeidimų tyrimų tobulinimo srityje
2009-2010 m. I pusmečio Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės, atsižvelgiant į jos tikslus, suskirstytos į tris dalis – korupcijos prevencija, korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimų tobulinimas ir visuomenės antikorupcinis švietimas.
Stebėsenos išvadose pateiktais duomenimis, per minėtą laikotarpį iš numatytų įgyvendinti 64 priemonių iš viso visiškai įvykdytomis galima laikyti 28 (44 proc.), iš dalies įgyvendintomis – 19 (30 proc.), neįgyvendintomis – 17 (26 proc.) priemonių.
Minėtose kovos su korupcija srityse daugiausiai visiškai ir iš dalies įgyvendinta priemonių korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimų tobulinimo sektoriuje (beveik 100 proc.). Pasiekimai kitose srityse yra taip pat nemaži: korupcijos prevencijos priemonių visiškai ir iš dalies įgyvendinta 63 proc., visuomenės antikorupcinio švietimo sferoje – 85 proc. numatytų priemonių.
Šių metų gegužę buvo priimtas naujas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, daugelyje savivaldybių įdiegta „vieno langelio“ principo sistema, padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas – visuomenei tapo prieinama informacija apie sudarytas pirkimo sutartis.
Programos įgyvendinimo laikotarpiu buvo taip pat nustatyti tam tikri reikalavimai politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams bei aiški ir skaidri bylų paskirstymo teisėjams tvarka, parengti teisės aktų projektai, nustatantys išplėstinio turto konfiskavimą.
Progresą stabdo Seimo abejingumas
Prasčiausiai savo įsipareigojimus nacionalinėje kovoje su korupcija per minėtą laikotarpį vykdė Vidaus reikalų (iš 9 jų sričiai priskirtų priemonių 4 neįvykdytos), Teisingumo (iš 9 jų sričiai priskirtų priemonių 3 neįvykdytos) ir Sveikatos apsaugos (iš 7 jų sričiai priskirtų priemonių 3 neįvykdytos) ministerijos.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios kova su korupcija stringa, analizės duomenimis, yra Seimo nepriimti tam tikri teisės aktai, kurių priėmimas buvo būtinas. Tarp esminių priežasčių, lėmusių programos priemonių neįgyvendinimą, minimi ir priemonių įvykdymo terminų nukėlimai, neparankūs Seimo priimti teisės aktai, valstybės ir savivaldybių įstaigų finansinių išteklių stoka.
STT Korupcijos prevencijos valdybos pareigūno Ryšardo Burdos teigimu, svarbūs įstatymų projektai – Lobistinės veiklos ir poveikio teisės aktų leidybai, Teisėkūros proceso pagrindų – taip pat yra parengti ir laukia pritarimo Seime. Su jų patvirtinimu yra susijusios teisės aktų rengimo metodikos, kurios efektyviau užtikrintų teisės aktų rengimo skaidrumą, visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese.
Anot pareigūno, probleminis išlieka tebesitęsiantis administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir administravimo procedūrų tobulinimas (supaprastinimas), yra parengti, tačiau nepriimti teisės aktų pakeitimai dėl valstybės tarnautojų atrankos, karjeros, mokymo ir tarnybinės veiklos vertinimo sistemos tobulinimo, taip pat liko neišspręstų klausimų įgyvendinant programos priemones sveikatos apsaugos srityje.
Šiuo metu laukiama, kada Seime bus priimti 2009 m. parengti teisės aktai, nustatantys atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, reguliuojantys jų atskleidimą ir tyrimą (pvz. teisės aktai, nustatantys išplėstinį turto konfiskavimą už padarytus korupcinius nusikaltimus ir įpareigojantys įtariamus korupciniais nusikaltimais asmenis pagrįsti turto įsigijimą ir pajamų teisėtumą).
