Organizacijos, kurios nare artimiausiu metu taps Lietuva, ekspertų nuomone, imigracijos politika, liečianti nekvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių, iki šiol buvo per paprasta.
„Dauguma darbo imigrantų, atvykstančių į Lietuvą, buvo tarptautinio susisiekimo sistemos darbuotojai. (...) Šie žmonės iš tikro nedirba Lietuvoje, joje neišleidžia pinigų, iš tokios tvarkos naudos gauna tik įmonės“, - žurnalistams Paryžiuje sakė EBPO užimtumo srities ekspertas Jonathanas Chaloffas.
Pasak jo, nors kvotos darbuotojams nėra tai, ką rekomenduoja EBPO, pokyčiai yra „ta linkme, kurią rekomenduojame“.
Jo teigimu, esant paprastoms imigracijos sąlygoms atsiranda prieštaravimas su Lietuvos teiginiais, kad šalis siekia apmokyti trūkstamus darbuotojus. Tokiu atveju, pasak jo, rinka išsikraipo ir nelieka prasmės mokyti darbuotojų.
„Tai prieštaravimas, jei, viena vertus, nori mokyti žmones, nes yra jų trūkumas, bet kita vertus padaroma, kad užsieniečiai lengvai įsidarbintų“, - teigė J. Chaloffas.
Gegužės viduryje Vyriausybė nusprendė nustatyti kvotas dalies profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Tai buvo padaryta augant imigracijai iš Ukrainos.
Premjeras Saulius Skvernelis tuomet teigė, kad taip siekiama apsaugoti Lietuvos darbo rinką, nes imigrantai iškraipo atlyginimų lygį šalyje, mat samdomi pigesni užsieniečiai, taip mažinant užmokestį ir vietiniams darbuotojams.
Kvotos netaikomos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, be to palengvinta imigracija iš tokių šalių kaip JAV, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos.