„Pirmą kartą, kada paaiškėjo smurtas, vaiko ir darželio parodymais, galbūt vaiko teisių skyrius galėjo įtraukti šeimą į socialinės rizikos sąrašą. Tada su šeima būtų dirbę socialiniai darbuotojai, - BNS sakė E.Žiobienė. - Tas įtraukimas į socialinę riziką galbūt padėtų, kad darbuotojai būtų lankęsi. Iš kitos pusės, tai nėra tas pareigūnas, kuris kiekvieną minutę šalia stovėtų. Klausimas, kiek tai būtų padėję išvengti tos nelaimės“.
„Jei suvokiame, tai yra suaugę, protingi žmonės, neįtraukti į socialinę riziką, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, ir jie taip gali sumušti vaiką - tai yra baisu“, - pažymi kontrolierė.
Šios nelaimės kontekste ji atkreipia dėmesį į politikų neapsisprendimą kriminalizuoti fizines bausmes. Anot jos, tai kartais gali būti ir pagrindu teisėsaugai nepradėti ikiteisminio tyrimo, net jei tokių bausmių faktas nustatomas.
„Kaip matome, Seimas visada yra prieš, nes mano, kad nėra ko kištis į privatų gyvenimą. Ir tik tada, kai atsitinka nelaimė, šaukiamės Norvegijos, kad reikia pas mus taip pat padaryti“, - pastebi ji.
Trečiadienio vakarą Kėdainiuose itin sunkiai sužalotas ketverių metų vaikas penktadienį mirė.
Sulaikyti įtariamieji - vaiko mama ir patėvis buvo blaivūs. Policijos duomenimis, anksčiau jie buvo teisti. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, socialiniai darbuotojai teigia neturėję pagrįstų duomenų apie galimą ankstesnį smurtą. Mažametis socialiniams darbuotojams buvo užsiminęs, kad jį mušė patėvis, tačiau teisėsauga, nesurinkusi pakankamai įrodymų, ikiteisminį tyrimą nutraukė.