Taip mano britų žurnalistas, „The Economist“ redaktorius Edvardas Lucasas.
„Gynyba yra ne tik tai, ką gali padaryti sąjungininkai, bet ir tai, ką dėl to daro pati valstybė. Jei kažkas skaičiuoja, kad okupuoti Lietuvą reiktų 6 valandų, po šio sprendimo galbūt reiktų 76 valandų. Ir tai suteiktų daugiau laiko sąjungininkams reaguoti“, – įsitikinęs E. Lucasas.
– Lietuva planuoja atkurti šauktinių kariuomenę. Kokią reikšmę gali turėti šis sprendimas?
– Tai yra ženklas, jog jūs į situaciją žiūrite rimtai. Tai panašu į Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. Deja, realios įtakos jos nedaro. Net jei visus Lietuvos piliečius apvilktumėte karinėmis uniformomis, Rusija vis tiek bus didelė ir galinga valstybė. Tai yra ženklas, kad Lietuva į krašto gynybą žiūri rimtai. Gynyba yra ne tik tai, ką gali padaryti sąjungininkai, bet ir tai, ką dėl to daro pati valstybė. Jei kažkas skaičiuoja, kad okupuoti Lietuvą reiktų 6 valandų, po šio sprendimo galbūt reiktų 76 valandų. Ir tai suteiktų daugiau laiko sąjungininkams reaguoti. Iki šiol Latvijos ir Lietuvos gynyba buvo itin silpna, paremta tik NATO pajėgomis. Grąžinti šauktinių kariuomenę yra teisingas Lietuvos žingsnis. Tikiuosi, kad ir Latvija paseks šiuo pavyzdžiu.
– NATO 5-asis straipsnis kalba apie visų sąjungininkų gynybą. Tačiau ekspertai sako, kad jis veiktų tik konvencinio karo atveju, o ne hibridinio, kokio tikimybė šiuo metu yra didžiausia. Kaip manote, ar šis straipsnis veiktų?
– NATO 5-asis straipsnis kalba apie ataką, agresiją. Jis neapibrėžia, kokia ta ataka – konvencinė, branduolinė. Mums reikia leisti Rusijai toliau spėlioti, kad jie suprastų, jog, jei kažko imsis, jiems irgi iškils grėsmė. Apie tai ir kalba NATO 5-asis straipsnis. Jis labai platus.
– Jungtinės Karalystės valdžios atstovai yra sakę, kad yra didelė grėsmė, jog tas pats scenarijus, kuris nutiko Ukrainoje, gali nutikti ir Baltijos valstybėse.
– Nesu Davido Camerono gerbėjas. Manau, kad jis nemoka pasirinkti tinkamiausių žodžių. Žinoma, kad tokio paties scenarijaus nebūtų, nes Baltijos regione nėra tokios teritorijos, kaip Krymas.
Ukraina buvo labai išskirtinis atvejis. Tai buvo labai pažeidžiama valstybė, nes ji stipriai pasidalinusi, buvo didelė rusų mažumos atskirtis. Baltijos valstybės yra visai kitokios.
Baltijos valstybėse nėra Viktoro Janukovyčiaus atitikmens, ir jūs neturite Krymo. Be to, esate NATO narės, NATO žino, kokia grėsmė jums kyla, ir, jei reiks, jus apgins. Ukraina neturėjo jokios išorės pagalbos.
Mums reikia jaudintis dėl hibridinio karo. Rusijoje yra labai galinga korupcija, jie turi labai daug pinigų, jie yra galingi informaciniame kare. Rusija perka informaciją, perka galią ir gauna dvigubą naudą: ne tik perka, bet ir demoralizuoja prorusiškos Baltijos šalių gyventojus, pareigūnus.
– Ukrainos atveju Rusija pasinaudojo rusų mažuma, sakydama, kad nori ginti jų teises. Lietuvoje kai kurie politikai kalba apie pažeidžiamas Lietuvos lenkų teises. Ar galėtų priešiškos valstybės pasinaudoti Lietuvos lenkais, o ne rusais?
– Aš dėl to jaudinuosi jau 25-erius metus. Visos pusės gali būti kritikuojamos. Aš kritikuoju Lenkijos valdžią dėl to, kad Valdemarui Tomaševskiui leidžiama būti vienvaldžiui Lietuvos lenkų lyderiu. Pats ponas V. Tomaševskis turi atsakyti į rimtus klausimus. Labiausiai – dėl to, kad segi Georgijaus juostelę. Lietuvos lenkai turi atsakyti sau, kas turėtų būti jų lyderis, kuris kovotų už jų teises.
Lietuviai jau seniai galėjo išspręsti dvikalbių lentelių, pavardžių originalo kalba rašymo problemą. Juk tai nėra esminis klausimas. Jis yra per daug sureikšmintas. Ir tai yra problema. Bet situacija dabar yra tokia, kokia yra. Ir, deja, Rusijai ši situacija patinka.
– Praėjo metai po Krymo aneksijos. Apibendrinant, kas pasikeitė šiame regione?
– Manau, kad Krymas buvo labai stiprus, suklusti verčiantis signalas Vakarams dėl Rusijos vykdomos politikos. Aš kritikuoju Vakarus, nes jie per mažai reagavo į tai, ką padarė V. Putinas. Bet faktas, kad žmonės dabar kalba labai kritiškai apie V. Putiną, visi proputiniški asmenys dabar kritikuojami, demoralizuoti, jiems dabar itin sunku teigiamai kalbėti apie Rusiją. Juk Rusija ne tik įsiveržė į Rytų Ukrainą, bet ciniškai meluoja to nedariusi. Visa tai verčia Vakarus atsibusti.
Bet nemanau, kad Vakarai kol kas nėra visiškai atsibudę. Ukrainiečiai suprato, kad, jei jie nori išgyvent kaip valstybė, jie turi ją sukurti. Anksčiau to nesuprato. 25-erius metus Ukraina gyveno be jokių reformų, jie prarado daug laiko, o dabar moka milžinišką kainą, tačiau jie tampa stipresni.
Deja, šiuo metu V. Putinas laimi, ir mes turime tai suprasti. V. Putinas išsisuko pažeidęs tarptautinius susitarimus dėl sienų, dėl saugumo, išgyveno sankcijas, dramatišką naftos kainų kritimą. Ir jis vis dar yra toje pačioje vietoje, kur buvo anksčiau. Todėl mums reikia labai rimtai susiimti ir pagalvoti, ką galime padaryti, kad jis toliau nebeitų.
