Vilniaus meras trykšta optimizmu
Per penkerius metus abu miestai vienas į kitą artėjo tik dokumentuose ir planuose. Iš pradžių Kauno, o vėliau ir Vilniaus miestų tarybos patvirtino dvimiesčio strateginį planą. Jis galios iki 2025 metų. Kelerius metus miestų merai Arvydas Garbaravičius ir Artūras Zuokas tryško optimizmu ir akcentavo dipolio svarbą Lietuvai.
Apie butaforinio darinio naudą optimistiškai šiandien kalba tik sostinės vadovas A.Zuokas.
“Dipolis pirmiausia naudą davė valstybei, o ne konkrečiai Kaunui arba Vilniui”, - akcentavo A.Zuokas. Pasak jo, Kauno ir Vilniaus regionai apima apie 1,5 mln. gyventojų, todėl užsienio investuotojams dipolis atrodo patraukliau nei Ryga ir kiti Baltijos regiono miestai.
Tačiau Statistikos departamento duomenimis, bendros tiesioginės užsienio investicijos konkrečiai į Kauną gerokai sumažėjo.
2006 m. sausio 1 d. jos sudarė 1,32 mlrd. Lt arba 124 mln. Lt mažiau nei 2005 m. sausio 1 d. Per analogišką laikotarpį Vilniuje tiesioginės investicijos išaugo 3,59 mlrd. litų (nuo 9,9 mlrd. Lt iki 13,3 mlrd. Lt).
Nupiešė klestinčio Kauno vaizdą
Paklaustas, kokią naudą dvimiestis per penkerius metus atnešė Vilniui arba Kaunui, A.Zuokas paminėjo infrastruktūros ir transporto sritis.
“Vilnius atsisakė ambicijų turėti tarptautinį oro uostą, o pagrindiniu laikyti Kauno oro uostą, - sakė A.Zuokas. - Kaune rekomenduojama steigti ir logistikos centrus, todėl vieno tokio centro steigimui prie Grigiškių dipolio komitetas nepritarė.”
Sostinės meras akcentavo, kad abiejų miestų savivaldybės skyrė po 100 tūkst. eurų tam, kad būtent iš Kauno oro uosto būtų rengiami pigūs skrydžiai.
Pasak A.Zuoko, Kauno oro uoste keleivių pervežimas padidėjo šešis kartus. Jis taip pat viliasi, kad netrukus Vyriausybėje bus sudarytas dvimiesčio strateginis komitetas, kuris padės įgyvendinti abiejų miestų politikų 2003 metais patvirtintą dipolio strateginį planą.
A.Zuokas taip pat akcentavo, kad trejus metus paeiliui Vilniaus ir Kauno dvimiestis reklamuojamas Kanų (Prancūzija) nekilnojamojo turto parodoje MIPIM.
Strategijoje nieko nauja
“Kauno dienai” detaliau išanalizavus strateginį planą, jame nėra nieko naujo. Jis sudarytas iš projektų, kuriuos ir taip žada įgyvendinti abu miestai arba Vyriausybė. “Taip jau yra”, - pripažino Vilniaus ir Kauno dvimiesčio koordinatorius Mindaugas Reinikis.
Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas apgailestavo ir dėl pasenusios informacijos dvimiesčio tinklalapyje internete. Paskutinė žinutė jame patalpinta 2005 metais.
“Bet tai nereiškia, kad niekas nevyksta, - sakė M.Reinikis. - Projektui labiausiai trūksta reklamos, todėl galbūt bus pasamdyta viešųjų ryšių agentūra. Dvimiesčio esmė - ne fizinis miestų susijungimas, o regiono savivaldybių bendras darbas įgyvendinant projektus, kurie skatins kiekvienos iš jų augimą ir atneš naudos visiems gyventojams”.
Svetainę internete planuojama atnaujinti balandį.
Miestai suka skirtingais keliais
Dvimiesčio koordinatorius M.Reinikis nepaminėjo nė vieno projekto Vilniuje ir Kaune, kuris nuo 2002 metų būtų buvęs įgyvendintas dipolio dėka.
“Bet dauguma žmonių klaidingai supranta dipolio esmę, - kalbėjo M.Reinikis. - Tai nėra vieningo miesto, nuo Vilniaus katedros iki Kauno pilies sujungimo idėja. Suprantu, kad žmonės nori pamatyti kažką apčiuopiamo. Pavyzdžiui, kad būtų apšviestas greitkelis tarp Vilniaus ir Kauno arba atsirastų greitasis traukinys tarp abiejų miestų.”
Pasak M.Reinikio, net ir šie sumanymai nebus įgyvendinti per artimiausius 5-10 metų.
Dvimiesčio strategai viliasi, kad atstumą tarp Kauno ir Vilniaus greituoju traukiniu ateityje bus galima įveikti per pusvalandį, o automobilių magistralėje leidžiamą greitį žadama padidinti iki 130 km/val.
Išsklaidė rožines svajones
Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas nusistebėjo A.Zuoko pareiškimu apie “ambicijų atsisakymą”.
“Keleivių pervežimas pas mus nuolat didėja, o pagerėjusių Kauno oro uosto rezultatų niekaip nesiečiau su dvimiesčio projektu, - sakė M.Ivanauskas. - Rugsėjį atidarę naują keleivių terminalą, aptarnavimo pajėgumus galėsime padidinti iki 3 mln. keleivių per metus, todėl apie jokį srauto perskirstymą negali būti nė kalbos.”
Pernai trys tarptautiniai Lietuvos oro uostai (Vilniaus, Kauno bei Palangos) iš viso aptarnavo per 1,8 mln. keleivių. Tarptautinis Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,45 mln. keleivių.
Tarptautinis Kauno oro uostas 2006 metais aptarnavo tris kartus daugiau keleivių nei 2005 metais, bet bendras jų srautas nė iš tolo neprilygsta sostinei. Pernai kauniečiai aptarnavo tik apie 250 tūkst. keleivių.
Pasak M.Ivanausko, Susisiekimo ministerija kartu su oro uostų asociacija dėjo daug pastangų, kad pigūs skrydžiai būtų pradėti Kaune, nes priešingu atveju Kauno oro uostas būtų sužlugęs.
Skiriamos lėšos - smulkmena
Po savivaldos rinkimų, A.Garbaravičius ir A.Zuokas beveik neturi jokių galimybių išlikti savo postuose. Realiausias kandidatas į Kauno miesto mero postą Kauno konservatorių lyderis Andrius Kupčinskas neabejoja, kad dipolis buvo reikalingas tik dviem politikams - Artūrui Zuokui ir Arvydui Garbaravičiui.
“Abu jie priklauso Liberalų ir centro sąjungai, tikėjosi iš dipolio politinių dividendų, bet pats projektas kelia daug abejonių”, - sakė A.Kupčinskas.
A.Garbaravičius niekaip nerado laiko pakalbėti su “Kauno diena” apie dipolio perspektyvą. Susidarė įspūdis, kad dabartinei Kauno valdžiai dvimiestis jau beveik nerūpi.
“Kiek skirta lėšų dipoliui? - perklausė Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. - Žinote, tai tokia smulkmena, kad biudžete atskira eilute finansavimo nebuvo skirta. Gal kažkur skyrių lygmenyje jis ir yra.”
Vilniaus miesto savivaldybė dvimiesčio projektams skiria 150-200 tūkst. litų per metus.
Kol kas susidaro įspūdis, kad dipolis apskritai kurtas be konkretaus tikslo Vilniui ir Kaunui. Parodoje MIPIM investicinius projektus miestai pristato atskirai.
Naudą pajuto Elektrėnai
Bendriems regioniniams projektams rengti buvo įkurta Dvimiesčio regioninė grupė, sudaryta iš Elektrėnų, Birštono, Širvintų, Kaišiadorių ir Trakų savivaldybių.
Didžiausią dvimiesčio naudą kol kas pajuto Elektrėnai. “Dipolio paminėjimas padėjo verslininkams Elektrėnuose pradėti įgyvendinti projektus, kuriems paramą suteikė Europos Sąjunga”, - sakė Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno esantys Elektrėnai pradėjo arba jau įgyvendino iki 10 tokių projektų.
Dipolio koordinatorius M.Reinikis pažymėjo, kad britų verslo dienraščio “The Financial Times” leidžiamas žurnalas “Foreign Direct Investment” Vilniaus ir Kauno dvimiesčiui suteikė Europos ateities regiono statusą.
“Jei netikėčiau dvimiesčio ateitimi, seniai viską būčiau metęs, - sakė M.Reinikis. - Jau minėta Dvimiesčio regioninė grupė, investavusi po 100 tūkst. litų, sugebėjo prisitraukti iki 10 mln. litų investicijų.”