Dviejų vaikų motina teisme prisipažino, kad pasisavino „Sodros“ pašalpas

 (345)
Prieš teismą dėl motinystės pašalpų pasisavinimo stojusi dviejų vaikų motina Ilona Stankevičienė teigia negalėjusi išgyventi iš pagal patentą gaunamo uždarbio, todėl per draugus fiktyviai įsidarbino administratore. „Iš tikrųjų šio darbo nedirbau ir net nežinau, kur buvo mano darbovietė“, – šluostydama ašaras trečiadienį teisme prisipažino 61 tūkst. Lt pašalpų pasisavinimu kaltinama 27 metų vilnietė.
Ilona Stankevičienė ir advokatas Juzefas Kozubovskis
Ilona Stankevičienė ir advokatas Juzefas Kozubovskis
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra anksčiau neteistą jauną moterį kaltina ne tik „Sodros“ lėšų pasisavinimu, bet ir dokumentų suklastojimu. Į keblią situaciją pakliuvusi I. Stankevičienė viliasi, kad jos atgaila suminkštins bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjo Ovidijaus Ramanausko širdį – moteris antradienį kreipėsi į „Sodrą“ ir paprašė leisti bent dalimis atlyginti valstybei padarytą žalą.

Tiesa, ar jos prašymas bus patenkintas, „Sodros“ Vilniaus skyriaus teisininkė Jurgita Čepaitienė dar negalėjo pasakyti. Su vyru du vaikus auginanti moteris prisipažino, kad šeimos mėnesinės pajamos sudaro vos 1,7 tūkst. Lt.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nustatė, kad motinystės ir ligos pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos I. Stankevičienė užvaldė nuo 2005-ųjų. Kūdikio besilaukianti moteris įsidarbino vienoje Vilniaus bendrovėje administratore, nors realiai jokio darbo ji nedirbo.

Pasak prokuroro, iš „Sodros“ I. Stankevičienė gavo 61 tūkst. 230,65 Lt įvairių pašalpų.

Savo kaltę pripažįstanti moteris teisme pasakojo, kad anksčiau dirbo pagal patentą, tačiau iš individualios veiklos beveik negalėjo pragyventi.

„Pagal jį jokių pinigėlių iš „Sodros“ nebūčiau gavusi, todėl kai pastojau pirtyje draugų paklausiau, gal kas mane galėtų įdarbinti“, – kalbėjo I. Stankevičienė.

Pasak jos, kartu pirtyje buvo „kažkoks Kęstas“, kuris sakėsi galįs pagelbėti – aiškino turįs draugą, kuris vadovauja vienai bendrovei.

„Kęstui kas mėnesį mokėjau po 900 litų“, – ši suma, pasak kaltinamosios, turėjo būti valstybei mokami mokesčiai už fiktyvų darbą. I. Stankevičienė aiškino, kad Kęstui, kurį pažįsta tik iš matymo, įmokas sumokėjo „gal kokius penkis kartus“.

„Iš tikrųjų šio darbo nedirbau ir net nežinau, kur buvo mano darbovietė“, – prisipažino vilnietė.

Moteris sakė, kad iš darbdavio gavusi reikalingas pažymas kreipėsi į „Sodrą“, kuri jai skyrė motinystės pašalpą.

Pareigūnai nustatė, kad I. Stankevičienę įdarbinę asmenys buvo pagelbėję ir kitoms motinoms, dėl to atliekamas dar ne vienas ikiteisminis tyrimas.

Savo kaltę pripažįstančiai dviejų motinai teismas nuosprendį turėtų paskelbti dar šiais metais – lapkričio pabaigoje paaiškės, kokią bausmę kaltinamajai siūlys skirti valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras.

I. Stankevičienė neturėtų išvengti bausmės, nes teisme prisipažino, jog jos darbo santykiai buvo fiktyvūs. Tuo tarpu, jeigu būtų nustatyta, kad ji iš tikrųjų dirbo bendrovėje, o darbdavys galimai ir padidino atlyginimą, ji bausmės galėtų išvengti – antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nustatė, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos?

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (82)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (29)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras apsilankys Latvijoje ir Lietuvoje (8)

Estijos naujasis užsienio reikalų ministras Jurgenas Ligis ateinančią savaitę atvyks su vizitu į Latviją ir Lietuvą, pranešė pareigūnai.

Baigiamos nešioti rinkėjų kortelės (22)

Gyventojams šį šeštadienį baigiamos nešioti rinkėjų kortelės. Pasak vyriausiosios rinkimų komisijos, jas turėtų būti spėta išnešioti laiku – iki vakaro.