Onuškio dvaras (Rokiškio raj.) yra minimas dar 1522–aisiais. XVIII amžiuje Onuškio vietovė priklausė Rajeckams. XVIII–XIX amžių sandūroje Onuškį nusipirko Juozapas Komaras (Raguvėlės dvaro savininkas). Jo sūnus Teofilis (1800–1861) Onuškyje pastatė vėlyvojo klasicizmo rūmus, kurių fasade puikavosi 11 kolonų, atgręžtų į parką. Manoma, kad rūmus projektavo garsus to meto architektas Cezaris Anikinis. Po rūmų statytojo T.Komaro mirties dvarą valdė jo sūnus Vladislovas Komaras, po jo mirties – jo žmona Marija ir vaikai. Vėliau per vedybas dvaras atiteko Krasickiams.
Įspūdingi rūmai virto griuvėsiais
1922–aisiais, prasidėjus žemės reformai, dvaras buvo išparceliuotas. Onuškio rūmai sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą, nors meniški griuvėsiai atlaikė net Antrąjį pasaulinį karą ir stovi šiandien. Dvaro parke yra du tvenkiniai. Auga per 21 vietinių medžių ir krūmų rūšis. Įspūdingi europiniai maumedžiai, Vermuto pušis, išsišakojusi į du liemenis.
Parko šiaurės vakarų pusėje auga eglynas. Šiuo metu Onuškio dvaras ir parkas yra apleisti, blogos būklės: iš rūmų pastato telikę sienos, stogo nebėra. Kaip pasakojo Rokiškio turizmo ir informacijos centro direktorė Danguolė Urbutienė, Onuškio dvaro teritorija yra visiškai nepritaikyta turizmo tikslams. „Dvaro sodyba ir parkas yra labai apleisti. Jam prižiūrėti lėšų neskiriama. Dvarą buvo bandoma parduoti, tačiau greičiausiai dėl milžiniškų investicijų poreikio pirkėjo neatsirado“, – apie Onuškio dvaro nūdieną pasakojo D.Urbutienė.
Viskas – tik popieriuje
2003–iaisiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta „Dvarų paveldo išsaugojimo programa“ numatė atlikti dvarų paveldo sisteminį mokslinį tyrimą, sukurti teisinio reglamentavimo sistemą. Be to, buvo užsibrėžta parengti dvarų apskaitos, saugojimo, panaudojimo ir pritaikymo verslui bei kaimo restruktūrizavimui priemones, nustatyti valstybės ir savivaldybių specializuotų kultūros paveldo saugomų teritorijų steigimo ir saugomo kultūrinio kraštovaizdžio kokybės ir įvairovės palaikymo strategines kryptis. Už programos įgyvendinimą buvo atsakinga Kultūros ministerija. Jos vykdytojai, be ministerijos, turėjo būti Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
Visa programa atrodė išsami ir solidi. Valstybinės kultūros paveldo komisijos Informacijos analizės tarnybos vyr. specialistas Algimantas Gražulis teigia nė neabejojantis, kad programa nebuvo vykdoma.
„Ta programa ne tik kad iš esmės neįgyvendinta, bet net nebuvo pradėta. Man nė nereikia klausti, nes aišku, kad nieko nepadaryta. Nors Kultūros ministerija pateikė ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad viską įvykdė, o su kultūros paveldu maždaug viskas yra gerai“, – teigė paveldosaugos specialistas A.Gražulis. Jo tvirtinimu, ataskaitos būtų gal ir nebuvę, tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) 2007–ųjų kovo 9–ąją pateikė pažymą „Dėl valstybinės dvarų paveldo išsaugojimo programos įvykdymo“, kurioje teigiama, kad ši valstybinė tarpinstitucinė programa beveik per ketverius metus iš esmės nebuvo įgyvendinama.
Po pažymos sukruto
Po šios pažymos, A.Gražulio teigimu, kilo šurmulys ir vis dėlto Kultūros ministerija ataskaitą pateikė. Minėtame VKPK dokumente konstatuojama, kad per ketverius Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo metus dvarų paveldo apsaugos būklė iš esmės nepagerėjo. Be to, joje teigiama, kad unikalaus medinio dvarų paveldo tvarkybos ir apsaugos problemos beveik nesprendžiamos, nors programoje, atsižvelgiant į specifines medžio savybes, numatoma ypač rūpintis dvarų paveldo mediniais pastatais bei pastatais ir skirti tikslinį finansavimą jų tvarkymo darbams. VKPK pažymoje tvirtina, kad jokios lėšos nebuvo tam skiriamos.
Minimame dokumente daroma išvada, kad, siekiant užglaistyti itin blogą padėtį, imta ieškoti biurokratinių kliūčių siekiant išvengti atsakomybės, t.y. 2006–aisiais senąją programą nutarta pakeisti visokeriopai menkesne programa, kuri iš esmės apimtų tik nedidelę Kultūros paveldo departamento vykdomų uždavinių ir funkcijų dalį.
A.Gražulis teigė, kad programoje nurodyti darbų atlikimo terminai buvo nerealūs, nebuvo atlikti jokie numatyti sisteminiai moksliniai tyrimai.
„Dvarų apskaita neįvykdyta, jokie programoje numatomi reglamentai ir teminiai planai neparengti. Kur tos mokslinės analizės, kurios turėjo būti? Jeigu yra mokslinis tyrimas, tai turėjo būti ir mokslinė ataskaita. Aš jų nemačiau“, – tvirtino A.Gražulis.
Anot paveldosaugos specialisto, VKPK nebūtų priekaištavusi, jei moksliniai tyrimai būtų bent pradėti, bet nebuvo net pradžios. Moksliniai tyrimai, anot jo, yra dvarų paveldo apskaitos, tvarkybos ir pažinimo pagrindas. A.Gražulis priminė, kad programai taip ir nebuvo skirta numatyto tikslinio finansavimo.
„Kiek Kultūros paveldo departamentas skyrė iš savo lėšų, tiek. Kai mes sukėlėme bangas, tada tos skiriamos sumos šiek tiek padidėjo“, – teigė A.Gražulis.
Finansavimas – iš bendro katilo
Kultūros ministerijoje programą kuravo Saugomų teoritorijų ir paveldo apsaugos skyrius. Šio skyriaus vedėja Irma Grigaitienė per pokalbį užsiminė, kad programa yra įgyvendinta ir yra rengiama nauja. Vedėja tikino labai neturinti laiko atsakyti į visų žurnalistų klausimus, tačiau pasiūlė paskambinti kitu laiku. Sutartu laiku straipsnio autoriui paskambinus tarnybiniu telefonu ir prisistačius, pašnekovė atšovė, kad yra pasitarime, pasiūlė paskambinti „biškį vėliau“ ir metė telefono ragelį. Vėliau jo niekas nekėlė.
Padėtį sutiko pakomentuoti to paties skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Žolynas. Jis patvirtino, kad tikslinis finansavimas programai nebuvo skiriamas. „2008–aisiais visų kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir tvarkybai buvo skirta 12,5 mln. litų. Iš tos pačios sumos buvo finansuojama ir programa“, – pasakojo M.Žolynas. Specialisto teigimu 2007–aisiais Kultūros ministerija buvo užsakiusi Dvarų ekonominių ir finansinių būklių analizę, kuria remiantis Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė šiuo metu kuria naują programą.
Nusavinti galima, bet sudėtinga
Lietuvoje iki šiol nėra ir dvarų paveldo objektų, kuriems pirmiausia būtini neatidėliotini saugojimo ir tvarkymo darbai, sąrašo. Anot A.Gražulio, tik daliai dvarų sodybų yra parengti ir individualūs apsaugos planai, tačiau ir jų nesilaikoma.
„Kultūros paveldo departamento inspektoriai turi kontroliuoti, kaip šių reglamentų laikomasi, bet darosi baisūs dalykai. Jie ne tik nekontroliuoja, bet gal ir nežino, kad tokie apsaugos planai turi būti“, – teigė paveldosaugininkas.
Lietuvos įstatymai numato galimybę, kad neprižiūrimi kultūros paveldo objektai gali būti nusavinami teisingai atlyginant. Tačiau A.Gražulis teigė per 19 nepriklausomybės metų neatsimenantis, kad ši Baudžiamojo kodekso nuostata būtų pritaikyta, o išpirktų dvarų irgi yra tik vienas kitas. Jo manymu, nusavinimui biudžete nenumatyta lėšų, bet neaišku kodėl. Kultūros ministerijos specialistas M.Žolynas patvirtino, kad dar nebuvo nusavintas nė vienas dvaras.
„Tokių atvejų nebuvo, nes čia labai sudėtingas procesas. Yra parengta Vyriausybės tvarka nusavinti, bet ji jau neatitinka galiojančių teisės aktų“, – aiškino M.Žolynas.
Kalti įstatymai?
Lietuvių pilių ir dvarų asociacijos vadovė Lina Blažytė antrino A.Gražuliui, teigdama, kad Dvarų paveldo išsaugojimo programa negaliojo. Jos teigimu, nors pagal programą turėjo būti sutvarkytas dvarų paveldo teisinis reglamentavimas, tačiau iki šiol šioje srityje mažai kas padaryta. „Nėra palankios teisinės bazės, kuri suteiktų galimybę sukurti ir įteisinti vientisą istorinę dvaro sodybos teritoriją. Dabartiniai įstatymai nenumato galimybės dvarų sodybų valdytojams kompensuoti nepatogomus dėl paveldosauginių apribojimų vykdant bet kokią veiklą dvaruose.“
Jos teigimu, didelė bėda, kad, vykdant Žemės reformos įstatymą, daugumą dvarų sodybų teritorijų leista išskaidyti smulkiais sklypais.
Daug problemų kyla ir privačių dvarų savininkams norint išsinuomoti istorinei dvaro sodybai priskiriamą teritoriją, kuri dažniausiai yra valstybinė žemė. Rengiant teritorinio planavimo dokumentus riboms nustatyti, dažnai kyla ginčų, kurie dvejus trejus metus sprendžiami teisme. Be to, žemės nuomos sutarčių sudarymas dažnai vilkinamas savivaldybių žemėtvarkos tarnybose.
„Neturint teisėto disponavimo žeme dokumentų, nėra jokios galimybės pradėti rengti techninius projektus. Dėl to retas savininkas gali tikėtis valstybinės ar tarptautinių fondų paramos, norėdamas atkurti dvaro sodybą“, – pasako L.Blažytė.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymais reglamentuota dvarų paveldo apsauga. Tai patvirtino ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. specialistė Rasa Putrimienė. „Dvarai yra saugomi lygiagrečiai su kitais paveldo objektais“, – tvirtino R.Putrimienė.
Būklė – vis prastesnė
Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijoje pažymima, kad Lietuvos dvarų paveldo būklė yra bloga. Daugumos apskaitoje esančių dvarų paveldo objektų, fragmentų ir elementų būklė taip pat bloga.
Anot A.Gražulio, ypač sparčiai nyksta medinis Lietuvos dvarų paveldas. Dėl to, anot jo, esą kaltos ne tik netinkamos išsaugojimui ekonominės sąlygos, nepalanki ir nelanksti finansavimo sistema, bet ir netinkamas valstybinių institucijų darbas.
Pilių ir dvarų asociacijos vadovė tvirtino, kad kaltas ne tik finansavimas, bet ir tai, kad nėra nuolatinės dvarų būklės stebėsenos.
„Prastą dvarų fizinę būklę lemia ir tai, kad kultūros paveldo apsaugos sistema veikia nepakankamai. Trūksta kultūros paveldo specialistų regionuose ir savivaldybėse, o ir esami dažnai yra nepakankamos kompetencijos“, – tikino L.Blažytė.
Anot paveldosaugos specialistų, geros būklės yra muziejams (nacionaliniams ar savivaldybių) priklausančios dvarų sodybos (pavyzdžiui, Burbiškio dvaras). Gerai prižiūrimos ir tvarkomos mokslo įstaigoms priklausančios dvarų sodybos (pavyzdžiui, Verkių). R.Putrimienė teigia, kad labiausiai dvarų neprižiūri tie asmenys, kurie seniau įsigijo dvarus. „Kurie įsigijo seniau – netvarko ir neprižiūri, nes neturi pinigų. Dabar, jeigu žmogus turi sveiką išskaičiavimą, jis dvaro niekada nepirks“, – tvirtino Kultūros paveldo departamento specialistė.
Išeitis – Europos Sąjungos parama
Šiuo metu 70–80 Lietuvos dvarų vyksta kokia nors veikla, tačiau dauguma iš jų priklauso viešajam sektoriui – ten įrengti muziejai ir panašios įstaigos. 2005–2007 metais dvarų tvarkybai valstybė buvo skyrusi beveik 12 mln. litų. Dvarų atgaivinimo projektus, pritaikymą turizmo reikmėms remia Europos Sąjunga. „Už valstybės skiriamas lėšas sutvarkyti beveik 500 dvarų yra nerealu.
Didžiausios finansinės investicijos galimos iš ES struktūrinių fondų kartu pritraukiant ir privačius investuotojus kaip objektų operatorius ar koncesininkus“, – apie galimą dvarų finansavimo šaltinį pasakojo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentė L.Blažytė.
Iki šiol dešimt Lietuvos dvarų yra pasinaudoję šia parama. Pavyzdžiui, Burbiškio dvaras infrastruktūros plėtrai ir pritaikymui viešiemsiems turizmo poreikiams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų prieš trejus metus gavo daugiau kaip 6 mln. litų paramą. Tuo tarpu visų Lietuvoje esančių kultūros paveldo objektų priežiūrai pernai buvo skirta 12,5 mln. litų.
Šis straipsnis yra A.Taraskevičiaus baigiamojo darbo kūrybinės dalies “Kultūros paveldas: tarp vakar ir šiandien” dalis.
„Atgimime” skaitykite:
VSD – ant diskusijų stalo
Povilo Malakausko dienos, atrodo, jau suskaičiuotos, bet kol kas nesutariama, ką reikėtų daryti, kad ir politikams, ir saugumiečiams atvėstų noras bendrininkauti. Nesutariama greičiausiai todėl, kad toks VSD niekam nereikalingas.
Gerovės valstybės nebus, kol jos sieksime kiekvienas sau
Stanislovo Kairio pokalbis su Sociologe, socialinių mokslų daktare Jolanta Aidukaite apie visuomenės solidarumo svarbą.
Priežiūra ar įmonių žlugdymas
Kurjeriams už netinkamai pristatytą paštą svarstoma numatyti milžiniškas baudas. Privatūs lietuviško kapitalo pašto ir pasiuntinių paslaugų tiekėjai įtaria, kad, keičiant Pašto įstatymą ir rengiant akcinę bendrovę „Lietuvos paštas” privatizavimui 2013-aisiais, juos siekiama išstumti iš rinkos.
Ar aš tau, sese, nesakiau
Vyrų atlyginimas apie 20 proc. viršija moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Kodėl moterys dirba daug, gauna mažai, o ginti savo teisių neskuba, aiškinasi Rasa Navickaitė.
Pasiruošti, dėmesio... verslas!
Visame pasaulyje sportas kelia aistras gerbėjams ir... verslui. Europos krepšinio čempionatui atėjus apie sporto komerciją rašo Renata Skardžiūtė.
Rusijos „parako statinė“
Penkeri metai po Beslano, Rusijos Šiaurės Kaukazas vėl „priminė” apie save. Pastarojo meto kruvinų išpuolių grandinė – regiono „gyvenimo būdas”, Rusijos politikos klaidų padarinys ar sąmoningai projektuojamas nestabilumas?
Naujos teatrinio sezono mados – jaunieji
Pagrindinės tendencijos mūsų teatruose jau ryškėja. Į teatrą ateina nauja teatro kūrėjų karta.