Ketvirtadienį D. Grybauskaitė susitiko su psichologais, mokslininkais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl savižudybių mastų šalyje ir aptarė, kokių priemonių reikia imtis problemai spręsti.
Kaip po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, valstybė iki šiol savižudybių prevencijai neskyrė deramo dėmesio - ši problema suprantama primityviai, ja daugiausia užsiima nevyriausybinės organizacijos, o rimto valstybės požiūrio ir konkrečių veiksmų nėra.
Pasak D. Ulbinaitės, šalies žmonės negauna „realios, veiksmingos psichologinės pagalbos“.
„Tai, kad Lietuvoje savižudybių skaičius nuolat didėja, o tyčinę mirtį pasirenka vis jaunesni žmonės, rodo, kad mėginimai spręsti šią problemą yra visiškai neveiksmingi. Lietuvai svarbus kiekvienas žmogus. Vyriausybė turi rimtai imtis šios problemos sprendimo - turi būti parengta aiški savižudybių prevencijos programa su konkrečiomis priemonėmis ir finansavimu. Savižudybių prevencija turi būti kryptinga, ilgalaikė ir prieinama, o svarbiausia - veiksminga, žmonėms reikia realios psichologinės pagalbos", - prezidentūros išplatintame pranešime sako D. Grybauskaitė.
Pasak valstybės vadovės, psichologinė pagalba žmonėms turi būti prieinama visoje Lietuvoje. D. Grybauskaitės teigimu, Vyriausybė šios problemos sprendimo turi imtis „labai rimtai“ ir „strateginiu lygmeniu“.
Po V. Šapranausko mirties – besikreipiančiųjų pagalbos lavina
„Labai blogai, kad pripratome, jog savižudybių problema didelė ir mes negalime nieko padaryti. Deja, šia problema visuomenė, politikai susirūpina tik tada, kai įvyksta vaiko ar žymaus žmogaus savižudybė. Tuomet visi susirūpiname, bet tik trumpam laikui“, - po susitikimo su D. Grybauskaite kalbėjo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos vadovas Paulius Skruibis.
Pasak P. Skruibio, šioje srityje dirbantys specialistai nori keisti nuostatą ir įrodyti, kad tai problema, kurią įmanoma išspręsti. Tačiau to nepadarysi tuščiomis deklaracijomis – reikia imtis konkrečių priemonių.
Pavyzdžiui, nusižudyti mėginęs žmogus šiuo metu gauna medicininę pagalbą, tačiau grįžta atgal namo ir po kurio laiko vėl mėgina žudytis.
„Ką daro šalys, kurios rimtai užsiima savižudybių prevencija? Jos pasirūpina, kad tokiu atveju būtų suteikta ne tik medicininė, bet ir psichologinė pagalba. Kodėl mes to negalėtume padaryti?“, - kalbėjo P. Skruibis.
Su šalies vadove susitikę specialistai skatina sudaryti konkrečių priemonių planą. Jie ragina siekti, kad visi pirminės grandies darbuotojai – medikai, mokytojai, policininkai – žinotų pagrindinius savižudybės rizikos ženklus.
„Būtent jie pirmieji susiduria su žmonėmis, kurie galvoja apie savižudybę – ne psichologai, ne psichiatrai. Jeigu jie pamatė, kad yra savižudybės rizika, kad žinotų, kur žmogų nukreipti ir pasirūpintų, kad žmogus sulauktų tolesnės psichologinės pagalbos. To šiuo metu nėra. Net jei atpažįsta savižudybės riziką, nukreipia, bet kas iš to – psichikos sveikatos centre psichologo konsultacijos reikia laukti mėnesį arba pusantro“, - konstatavo P. Skruibis.
Po V. Šapranausko savižudybės telefoninės pagalbos tarnybos sulaukė pusantro karto daugiau skambučių, daugelyje jų buvo minima aktoriaus savižudybė. „Bet kai galime atsiliepti į vieną iš dešimties skambučių, žmogui reikia 10 kartų skambinti – šią situaciją irgi reikia keisti“, - dėstė Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos vadovas.
P. Skruibis sutinka, kad savižudybė – žmogaus pasirinkimas. Tačiau, pasak psichologo, turime suprasti: jei žmogus serga depresija, jam įveikus depresiją pasirinkimas pasikeičia.
„Pavyzdžiui, į telefoninės pagalbos tarnybas labai daug paskambina žmonių, kurie galvoja apie savižudybę. Ir mes jų neatkalbinėjame – nesakome, „Tu nesižudyk, tai kvailystė“, sakome, „Pasikalbėkime, pasidalink savo jausmais, savo išgyvenimais, mes tiesiog tavęs paklausysime, pasikalbėsime apie tai, koks tavo gyvenimas yra“. Po valandos pokalbio žmogus, kuris nebuvo atkalbinėjamas, sako, „Žinai, man dabar atrodo, kad turiu jėgų įveikti problemas“, - pasakojo P. Skruibis.
Jis atkreipė dėmesį, kad daliai neužtenka telefoninės pagalbos – reikia kreiptis profesionalios psichologo ar psichiatro pagalbos.