D.Grybauskaitė prašo KT išaiškinti pilietybės teikimo plėtros galimybes

 (138)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise, kreipiasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.

Prezidentė prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

Konstitucinio Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Šiuo metu pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.

KT šią savaitę įvertins prezidentės prašymą

Konstitucinis Teismas šią savaitę apsispręs, ar prezidentės prašymu pateikti aiškinimą dėl Lietuvos pilietybės teikimo galimybių.

Konstitucinio Teismo atstovė Vaiva Minkevičienė BNS pirmadienį sakė, kad išankstinis tyrimas ir reikalingi parengiamieji veiksmai dėl šio prašymo bus atlikti iki penktadienio, sausio 18 dienos.

Prezidentė D. Grybauskaitė Konstitucinio Teismo prašo atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

Konstitucinio Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė.

ELTA
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

L. Balsys: Kyšių neima, dvarų draustiniuose nestato, žmonių pinigų nevagia – kas? (1)

Panašu, kad į šį paprastą klausimą sunku atsakyti daugumai sisteminių partijų, įsipynusių į skandalų liūną.

Britanijos ambasadorė Lietuvoje: reikalingas modernus atgrasymo planas (1)

Varšuvoje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu turėtų būti pasinaudota iki šiol sąjungininkų sukaupta bendradarbiavimo patirtimi Baltijos šalyse ir nuspręsta, kaip sukurti modernų NATO atgrasymo planą. Taip LRT TELEVIZIJOS laidai „Karinės paslaptys“ sako Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Claire Lawrence.

Baltijos pajūryje rado pliažą, iš kurio teko skubiai nešti kudašių (116)

Ši Baltijos pajūrio vieta ypatinga. Nes čia galioja specifinės taisyklės. Ne kiekvienas į šį ženklu „Bendras pliažas“ pažymėtą paplūdimį nuėjęs vyriškos lyties atstovas gali išnešti sveiką kailį. Išlikti sugeba tik vikriausieji.

Teismas nurodė VRM iš naujo įvertinti FNTT vadovo kvalifikaciją (7)

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį panaikino vidaus reikalų ministro įsakymą sumažinti kvalifikacinę kategoriją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriui Kęstučiui Jucevičiui ir įpareigojo iš naujo įvertinti šio pareigūno kvalifikaciją.

R. Kurlianskis kol kas laisvės neišvys: įvardinti du svarbūs aspektai papildyta  (158)

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė, kad papirkimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis į laisvę anksčiau laiko neišeis.