D.Grybauskaitė: lėtas teisingumas – blogas teisingumas

 (271)
Penktadienį Kaune prasidėjo kas ketverius metus rengiamas didžiausias Lietuvos teisėjų renginys – visuotinis teisėjų susirinkimas. Susirinkime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad teismų sistema tampa vis skaidresnė ir valosi nuo asmenų, kurie neverti teisėjų vardo. Visgi Prezidentė pastebėjo, kad Lietuvoje teismo procesai vyksta per lėtai.
D.Grybauskaitė: lėtas teisingumas – blogas teisingumas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Penktadienį bus išrinkta ir naujoji teisėjų taryba.

„Tai ketverių metų didžiausias įvykis. Pagal tai, kokia didelė šiandien auditorija aš suprantu, kad požiūris į teisėjų tarybą kinta. Aš viliuosi, kad šiandien balsuosite atsakingai. Mes nebijome kritikos, tačiau tikimės ir pozityvių pasiūlymų“, - susirinkime kalbėjo Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

„Jūs esate valstybės pamatai“, - vaizdžiai teisėjus apibūdino ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

„Per šiuos ketverius metus įvyko dideli pokyčiai. Tai buvo lūžis teisėjų gyvenime. Vien čia, Kaune, pasikeitė visų teismų pirmininkai. Vykdyti teisingumo atėjo nauji žmonės pakeitę tuos, kurie nedarė garbės teismų sistemai. Pagaliau patys imatės taisyti pasitikėjimą teismais“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Tačiau teismų sistemos tobulinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų visų prioritetų“, - pridūrė Prezidentė.

D. Grybauskaitė kaip vieną iš pagrindinių problemų įvardijo „neprasidedančius ir stringančius teismo procesus“.

„Lėtas teisingumas yra blogas teisingumas. Tai griauna pasitikėjimą ne tik teismais, bet ir Lietuva“, - įsitikinusi D. Grybauskaitė.

Visuotiniame teisėjų susirinkime bus patvirtinta nauja Teisėjų tarybos – vykdomosios teismų savivaldos institucijos, užtikrinančios teismų ir teisėjų nepriklausomumą – sudėtis.

Susirinkimo metu bus pristatomos Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo ataskaitos, aptariami aktualūs teismų veiklos klausimai, vyks diskusijos dėl teisėjų ankstesnio išėjimo į pensiją ir teisėjų darbo krūvių.

Vienas svarbiausių Visuotinio teisėjų susirinkimo klausimų – Teisėjų tarybos narių rinkimai, vyksiantys pagal naujai priimtas Teismų įstatymo pataisas.

Paskutinis Visuotinis teisėjų susirinkimas vyko 2008 metais.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Tokio pragaro nelinkėtų net priešui: „pavyzdinėje“ šeimoje už uždarų durų vyko baisūs dalykai (59)

Esu iš „normalios“ lietuviškos šeimos. Tėviškėje tėvai – gerbiami žmonės. Giriami užauginę darbščius ir sąžiningus vaikus. Tačiau pragaro, kurį patyriau vaikystėje, niekam nelinkėčiau“. Taip teigė anonimišku norėjęs likti DELFI skaitytojas.

Košmariška kaimynystė: atsidarius langą galima uždusti (58)

Klaipėdiečių gyvenimas pavirto košmaru, žmonės teigia net negalintys atsidaryti net langų. Netoliese yra įsikūrusi įmonė, kuri sandėliuoja nuotekų dumblą, pūvančias maisto atliekas taip pat gyvūnų liekanas, todėl smarvė, sklindanti nuo įmonės, yra didžiulė, o aplinkosaugininkai nesugeba su tuo susitvarkyti.

Apklausa: demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų (81)

Demokratijos veikimu nepatenkinti daugiau kaip pusė šalies gyventojų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.

Ar rizikuotų NATO atsisakyti ginti savo narę? (998)

Jei tai būtų šalies žinomumo didinimo strategija, sakytume, kad tai labai prastas sumanymas. Tačiau gynyba – sritis, kurioje nepatrauklumas labai naudingas. „Nereikia ginklavimosi varžybų – svarbiausia atgrasyti“, – tokia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žinutė, išsakyta spalio pabaigoje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Taip jis apibūdino naujausią Aljanso politiką – stiprinti pajėgumus rytiniame NATO flange, į kurį įeina ir Lietuva.

Socialines išmokas gali tekti ir grąžinti (205)

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune kapeikėlių iš valdžios laukia per 10 tūkstančių šeimų – neįgalieji, našlaičiai, daugiavaikės motinos. Nors po nedaug, bet kas mėnesį. Neseniai paaiškėjo, kad daug kauniečių, išvykusių gyventi į užsienį, socialinių išmokų neturėjo gauti, bet gavo. Apie tai klausėme Kauno miesto socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Bakšienės.