„Jau beveik mėnuo aš abejoju šio ambasadoriaus buvimu Gruzijoje ir jau beveik mėnuo buvo kalbėta su Užsienio reikalų ministerija apie tai. Aš norėčiau, kad diplomatinėje tarnyboje diplomatai nepamirštų, kad tai yra diplomatinė tarnyba. Jeigu diplomatas nori politikuoti, jis turi pasirinkti kitą profesiją“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė tikina, kad M. Laurinkaus atšaukimo iš pareigų klausimas suderintas su Vyriausybe ir bus sprendžiamas artimiausiame ministrų kabineto posėdyje.
Remiantis Konstitucija, Lietuvos diplomatinius atstovus skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu. Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį iš ryto sakė, jog klausimo dėl M. Laurinkaus atšaukimo iš Gruzijos nėra įtrauktas į trečiadienio Vyriausybės darbotvarkę.
Anksčiau teigta, kad prezidentė priimti nutarimą, kuriuo būtų teikiamas M. Laurinkaus atšaukimas šalies vadovui, reikalavo per 24 val., tačiau trečiadienį spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė sakė, kad „laikas nėra taip svarbu“.
„Su premjeru kalbėjau, tai bus įtraukta artimiausio posėdžio metu. Laikas nėra taip svarbu“, - sakė šalies vadovė.
Spręs, bet ne trečiadienį
Tuo tarpu Ministro pirmininko tarnyba informavo, kad, kaip ir buvo minėta Andriaus Kubiliaus, trečiadienio Vyriausybės posėdyje M. Laurinkaus atšaukimo iš ambasados Gruzijoje klausimas nebus svarstomas.
Tai daryti esą nėra teisinių galimybių – turi dalyvauti užsienio reikalų ministras.
Kaip teigiama tarnybos pranešime, premjeras gerbia prezidentės nuomonę dėl M.Laurinkaus ir mano, kad artimiausiu metu Vyriausybė išspręs M. Laurinkaus atšaukimo klausimą.
„Vyriausybė turi savo reglamentus ir Vyriausybė svarstys šį klausimą. Aš nežinau, kodėl jūs taip sureikšminate šį klausimą. Mano nuomone, ambasadoriaus postas yra maždaug kaip kokio nors ministerijos skyriaus viršininko postas. Jūs neklausinėjate, kaip ir kada mes kokį nors skyriaus vedėją atleidžiame. (...) Aš jau taip užsiminiau, kad šiandieniniai ambasadoriaus interviu tikrai yra sunkiai suderinami su ambasadoriaus darbu. Tikrai galima tą politiką realizuoti ir kitais būdais“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Paklaustas, ar anksčiau nėra pastebėjęs nederamo ambasadoriaus elgesio, jis sakė pritariąs Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir manąs, kad atšaukimas gali būti susijęs su tyrimu dėl CŽV kalėjimų.
„Aišku, tai gal paaiškės artimiausiu metu, bet tas pats parlamentinis tyrimas dėl vadinamųjų CŽV kalėjimų irgi gali būti viena iš priežasčių“, – sakė jis.
Šešerius metus VSD vadovavęs M. Laurinkus ambasadoriumi Gruzijoje dirba nuo praėjusių metų rugsėjo. Prieš tai jis ėjo analogiškas pareigas Ispanijoje.
Pasak prezidentės, daugiau ambasadorių atšaukti ji neketina, tiesiog šįkart pasinaudojo savo konstitucine teise, nes manė, kad „ambasadorius dirba ne visiškai laikydamasis diplomatinių įstatymų“. Kas konkrečiai šalies vadovei sukėlė nerimą, ji nedetalizavo.
„Daugiau ambasadorių atšaukti nesiūlau, bet naudojuosi konstitucine teise, jeigu manau, kad ambasadorius dirba ne visiškai laikydamasis diplomatinių įstatymų. Aš savo nuomonę išreiškiau ir kreipiausi į Vyriausybę“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pats M. Laurinkus teigia nežinąs, kodėl norima jį atšaukti iš pareigų. Praėjusią savaitę jis patvirtino prieš keletą metų kalbėjęs su tuomečiu prezidentu Rolandu Paksu apie galimybę įvežti į Lietuvą terorizmu įtariamus asmenis.
Nušalintasis prezidentas apie tai pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, ieškantiems slapto CŽV kalėjimo pėdsakų.
Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė, klausiama, ar M. Laurinkaus atšaukimas gali būti susijęs su CŽV kalėjimo paieškomis Lietuvoje, atsako tyla. „Aš noriu matyti diplomatinę tarnybą profesionalią, ne politikuojančią“, - į klausimą apie sąsajas su kalėjimu, sakė šalies vadovė.
Pasižymėjo publikacijomis
2007-2009 metais dienraštis "Lietuvos rytas" buvo paskelbęs keturis diplomato M.Laurinkaus straipsnius vidaus politikos klausimais.
2007 metų spalį straipsnyje "Valstybės skydas aplamdytas, bet dar tvirtas" M.Laurinkus rašė, kad VSD karininko "Vytauto Pociūno žūtis tik tapo dingstimi pradėti VSD griovimo kampaniją", o kiek vėliau parašė straipsnį "KGB agentų liustracija buvo neefektyvi, nes politizuota".
2008 metų kovą M.Laurinkus viešai kreipėsi į Europos Parlamento narį Vytautą Landsbergį, ragindamas savo autoritetu padėti nutraukti "jau beveik dvejus metus tęsiamą idiotišką kai kurių valstybės tarnautojų persekiojimą", turėdamas omenyje žiniasklaidoje tąkart pasirodžiusias publikacijas apie vadinamųjų "valstybininkų" klaną.
"Gal Jūs, kaip Tėvynės Sąjungos garbės pirmininkas galėtumėte padėti suformuluoti Tėvynės Sąjungos vadovybei, dažniausiai iš visų partijų neigiamai vartojančiai valstybininkų terminą, kuo vis dėlto valstybininkai yra nusikaltę Lietuvos valstybei? Jie to nesugeba padaryti jau du metus", - tąkart rašė M.Laurinkus, kreipdamasis į V.Landsbergį.
2009 metų vasarį M.Laurinkus straipsnyje artėjant prezidento rinkimams rašė, kad "tik tvirtų demokratinių principų ir taisyklių besilaikantis prezidentas gali suvaldyti chaotišką politinį Lietuvos gyvenimą taip, kad valdymas nevirstų diktatūra". Minėtame straipsnyje diplomatas svarstė, kokio prezidento reikėtų Lietuvai, vertino buvusių šalies vadovų veiklą. Tuomet diplomatas sulaukė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų siūlymo atsižvelgti į savo statusą ir santūriau reikšti nuomonę. Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Audronius Ažubalis primena, kad panašūs diplomato rašiniai spaudoje pasirodo ne pirmą kartą, ir siūlo ministerijos vadovybei nepraleisti to pro akis.
Trečiadienį dienraštyje "Lietuvos rytas" paskelbtame interviu M.Laurinkus sakė nesitikėjęs, kad į jį "iš už krūmų" bus mestas akmuo ir esąs "žmogiškai įžeistas". Taip diplomatas vertino prezidentės sprendimą atšaukti jį iš ambasadoriaus Gruzijoje pareigų.
DELFI primena, kad 2004-2005 m., kai Lietuvoje neva veikė CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams, Valstybės saugumo departamentui vadovavo dabartinis ambasadorius Gruzijoje M. Laurinkus. Vėliau jo pareigas perėmė Arvydas Pocius, dar vėliau - Povilas Malakauskas, kuris pastarosiomis dienomis prezidentei įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
D. Grybauskaitė teigia viską, ką žinojo apie CŽV kalėjimo egzistavimą Lietuvoje, raštu surašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei sako anksčiau viešai kalbėjusi, kad apie kalėjimo buvimą turi ne „netiesioginių įrodymų“, o „netiesioginių įtarimų“.
Kad M. Laurinkaus atšaukimas gali būti susijęs su CŽV kalėjimo paieškomis, užsiminė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.