„Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi. Tik Konstitucinis Teismas gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pažeidimai turėjo galutiniams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės sistemos skaidrumas ir demokratinės teisinės valstybės raida", - trečiadienį išplatintame pranešime teigia D. Grybauskaitė.
Prezidentė prašo KT „įvertinti, ar masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje“. Be to, KT prašoma išaiškinti, „ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus,Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose“.
Dėl rinkimų pažeidimų šiose septyniose apygardose į prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga,Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Šiose apygardose išrinkti Seimo nariai – socdemai Artūras Skardžius, Aleksandras Zeltinis, Bronius Bradauskas, Bronius Pauža, Lenkų rinkimų akcijos atstovai Rita Tamašunienė bei Jaroslavas Narkevičius bei konservatorius Pranas Žeimys.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą ir KT išaiškinimus, kreiptis į KT su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus, galima, kai rinkimai yra pasibaigę ir kai Vyriausioji rinkimų komisija yra patvirtinusi galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Į KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų gali kreiptis tik prezidentas ir Seimas.
Antradienį Seimas taip pat priėmė sprendimą kreiptis į KT dėl rinkimų teisėtumo įvertinimo.