D.Grybauskaitė: Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavimeteisininkas: prezidentė premjero kandidatūros negali teikti vien savo nuožiūra

 (2875)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė užsimena, kad tikriausiai siūlys socialdemokratų pirmininkui Algirdui Butkevičiui formuoti Vyriausybę, bet, jos teigimu, Darbo partija vyriausybės formavime dalyvauti negali. Šalies prezidentė teigė, kad palaikys tik tą politinę jėgą, kuri gebės suformuoti daugumą be Darbo partijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tai paaiškėjo pirmadienį socialdemokratui A. Butkevičiui apsilankius Prezidentūroje. Iš ryto su prezidente susitiko ir premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

„Noriu pareikšti savo nuomonę dėl Vyriausybės formavimo. Per šiuos rinkimus daugiausiai balsų surinko socialdemokratai, todėl labai didelė tikimybė, kad po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtins galutinius balsavimo rezultatus, ir siūlysiu formuoti Vyriausybę. Bet... Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama dėl „juodosios buhalterijos“ ir neskaidrios veiklos ir kurios partijos lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje. Todėl palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, - teigė D. Grybauskaitė.

A. Butkevičius neslėpė, kad tokia prezidentės nuostata jam buvo šiokia tokia staigmena.

„Šiokia tokia“, - po susitikimo žurnalistams sakė A. Butkevičius, atsakydamas į klausimą, ar prezidentės pareiškimas jam buvo staigmena.

A.Butkevičius kol kas purtosi bendradarbiavimo su konservatoriais

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Po prezidentės pareiškimo A. Butkevičius teigia ketinantis informuoti partijos valdybą, tačiau sako nesiruošiantis konfliktuoti su prezidente nuo pirmos dienos. Partijos valdybos posėdis turi vykti pirmadienį vakare.

„Koks tada būtų darbas ministro pirmininko su Respublikos Prezidente, jeigu būtų santykiai įtempti. Mes puikiai suprantame, kokia situacija mūsų valstybėje. Tikiuosi, kad rasim sutarimą“, - svarstė A. Butkevičius.

Klausiamas, ar Darbo partija jo Vyriausybėje bus ar ne, socialdemokratas teigė negalįs atsakyti į tokį klausimą.

„Aš negaliu šiandien ir šiuo metu aiškiai to pasakyti, nes mūsų partijos statutas reikalauja diskusijos ir mūsų partijos taryba priims sprendimą, kokioje koalicijoje socialdemokratai gali dalyvauti. Gali būti net ir opozicinis variantas“, - teigė politikas.

A. Butkevičius tik atmetė mažumos Vyriausybės idėją – jo teigimu, socialdemokratai mažumos Vyriausybės neformuos.

Pasiteiravus apie galimą bendradarbiavimą su konservatoriais bei „vaivorykštės koaliciją“, A. Butkevičius aiškino turįs taip pat asmeninius įsitikinimus, moralinius dalykus, asmenines vertybes.

„Jūs tikriausiai puikiai žinote, kad santykiai su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų buvusiais Seimo nariais buvo gana įtempti. Tai čia žinote iš karto atsakyti – įmanoma ar ne, nėra toks paprastas lengvas ir vaikiškas klausimas. Mes kalbame apie valstybės valdymą. Bet išmintingi žmonės visada ieško pačio geriausio varianto, geriausio rezultato“, - teigė A. Butkevičius.

Pagal gautus balsus socialdemokratai, be Darbo partijos ir „tvarkiečių“ dar gali bendradarbiauti su konservatoriais, liberalais, Lenkų rinkimų akcija. Iki šiol A. Butkevičius visuomet kratydavosi bendradarbiavimo su „Drąsos keliu“.

Liberalai yra pareiškę norintys formuoti koaliciją su konservatoriais ir aiškino negalintys dirbti su „Tvarka ir teisingumu“.

V.Uspaskichas tikisi, kad socdemai „atlaikys spaudimą“

„Darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas DELFI teigė, esą jo partijos išmetimas už borto būtų nesiskaitymas su rinkėjų valia.

Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Prezidentė gali reikšti bet kokias pozicijas. Bet yra Konstitucija, žmonių valia ir, teisinėje demokratinėje valstybėje, nekaltumo prezumpcija. Visi tie faktoriai turi veikti“, - sakė V. Uspaskichas, primindamas įvairius priekaištus, metamus savo partijai.

Politiko teigimu, prezidentė taiko dvigubus standartus. Esą prieš ketverius metus, kuomet du iš keturių koalicijos lyderių – Arūnas Valinskas ir Artūras Zuokas – biografijoje turėjo po teistumą, tai niekam nekliudė.

„Prezidentė gali sakyti viską, reikšti viską, daryti įtaką. Tai jos teisė šitoje vietoje. O kaip bus toliau – pažiūrėsim. (...) Kai buvo formuojama vyriausybė, buvo tinkami ir du nuteistieji partijų lyderiai. Viskas tvarkoj. Tiesiog dvigubi standartai, ir tiek“, - tęsė „darbiečių“ lyderis.

„Vaivorykštinės“ koalicijos tarp socdemų ir konservatorių perspektyvų ji nesiėmė vertinti, kaip ir savo pasirinkimo – dirbti Seimo opozicijoje ar likti Europos Parlamente.

„Jeigu norės socialdemokratai eiti su konservatoriais – jų teisė. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas – mes tai susitarėm. Jeigu jie pakeis savo nuomonę, bus negerai. Bet aš galvoju, kad jie turi teisę daryti tai, ką nori. (...) Politikai turi laikytis žmonių suteikto pasitikėjimo. Visi. Ir partijos, ir politologai, ir prezidentė. Deja, mūsų demokratinė valstybė turi laikytis žmonių valios. Tikiu, kad A. Butkevičius atlaikys tokį spaudimą“, - reziumavo V. Uspaskichas.

V.Sinkevičius: prezidentė premjero kandidatūros negali teikti vien savo nuožiūra

Vytautas Sinkevičius
Vytautas Sinkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius DELFI teigė, jog prezidentės žodis svarus, bet ne nepajudinamas. Esą pagal Konstituciją, šalies vadovė turi teikti Seimui priimtiną premjero kandidatūrą, o ne tokią, kokios pati nori.

„Pagal Konstituciją, prezidentė teikia Seimui ministro pirmininko kandidatūrą. Ir kai Seimas pritaria kandidatūrai, prezidentė skiria ministrą pirmininką ir paveda jam sudaryti vyriausybę. Ji turi teikti kažkokią kandidatūrą. O ta kandidatūra turi būti priimtina Seimo daugumai. Iš anksto turi būti derinama, kas yra priimtinas Seimo daugumai. Čia prasideda vadinamojo atsakingo valdymo principo zona. (...) Seimas lemia vyriausybės likimą pagal Konstituciją, ne prezidentas lemia. Kandidatūra turi būti priimtina Seimui. Reikia ieškoti kompromisinių variantų. Ar iš tiesų dabar prezidentė turi spręsti, kokią vyriausybę turi sudaryti rinkimus laimėjusios partijos? Partijos sprendžia, bet prezidentė skiria ministrą pirmininką ir tvirtina vyriausybės sudėtį. Vadinasi, turi būti tariamasi. (...) Konstitucinis Teismas yra pasakęs, 1998 m. sausio 10 d. nutartimi, kad Respublikos prezidentas negali teikti bet kokios ministro pirmininko ir ministrų kandidatūros. Tai turi būti priimtina Seimo daugumai. O kas priimtina Seimo daugumai – tariamasi su Seimo rinkimus laimėjusių politinių partijų vadovais, su daugumos atstovais. Negalima primesti Seimui vyriausybės sudėties“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Anot jo, jei prezidentė į premjerus teiks Seime palaikymo neturintį kandidatą, tai gali sukelti politinę krizę.

„Lietuva yra parlamentinė respublika su prezidentinės respublikos bruožais. Kitaip tariant, vyriausybės likimas priklauso nuo Seimo. Nes jeigu bus siūlomos kandidatūros, ar premjero, ar ministrų, kurios yra Seimui nepriimtinos, Seimas nepritars vyriausybės programai ir vyriausybė negalės pradėti veikti. Taigi vyriausybė nebūtų suformuota. (...) Nereikia ieškoti priešpriešos. Turi būti valdžių bendardarbiavimas. Nei viena, nei kita pusė neturėtų mėginti primesti savo valios. Tarkime, nebus patvirtinta vyriausybės sudėtis. Tai kas bus? Tam ir yra rinkimai, kad keistųsi parlamentinė dauguma, kad keistųsi vyriausybės. Tai juk demokratinis procesas. O patinka ar nepatinka – kitas klausimas“, - dėstė V. Sinkevičius.

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad vyriausybėje turi dirbti nepriekaištingos reputacijos žmonės.

Prezidentė siūlo griežtinti bausmes balsų pirkėjams

Reaguodama į rinkimų aktualijas, prezidentė taip pat pasiūlė stipriai sugriežtinti bausmes už balsų pirkimą.

„Sąžiningi rinkimai – tai demokratijos ir valstybės stabilumo garantas. Deja, per šiuos rinkimus – grėsmingas pažeidimų skaičius, pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 18 dėl balsų papirkinėjimo. O iš jų net 10 susiję su viena partija, tai yra Darbo partija“, - teigė D. Grybauskaitė.

„Todėl, remdamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, skubos tvarka siūlau įstatymų pataisas, kurios sugriežtins atsakomybę už rinkimų pažeidimus“, - pridūrė prezidentė.

Pirmiausia ji pasiūlė didinti bausmes už rinkėjų papirkinėjimą, biuletenių ir kitų rinkimų procedūrų klastojimą. Antruoju siūlymu, šalies vadovė ragina baudžiamąją atsakomybę taikyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei tokią nusikalstamą veiką organizavusiems asmenims.

Trečias pasiūlymas – šalinti iš rinkimų iš karto, kai tik nustatomi pažeidimai, ir panaikinti 15 dienų terminą prieš rinkimus, kai registracijos naikinimas neįmanomas.

Ketvirta pataisas – uždrausti partijų deleguotiems Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams spręsti su rinkimų pažeidimais susijusius klausimus.

„Jie neturi dalyvauti balsavime“, - teigė D. Grybauskaitė.

L.Bielinis: prezidentė elgiasi nuosekliai

„Tai logiška, seniai tikėjomės, kad prezidentė būtent tokį savo požiūrį išreikš. Ji ne vieną kartą buvo apie tai kalbėjusi, todėl, manyčiau, šiuo atveju ji elgiasi nuosekliai“, - DELFI teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak L. Bielinio, neatitikus jos supratimui ir neatsižvelgus į jos prašymą, D. Grybauskaitė gali paprasčiausiai netvirtinti Vyriausybės vadovo ir neteikti jo Seimui. „Tokiu būdu gali sukurti problemines situacijas. Kita vertus, Seimas, matyt, bandys atsižvelgti į jos prašymą, nes požiūris į Darbo partiją daugelyje partijų yra pakankamai negatyvus“, - teigė politologas.

L.Bielinis nemano, kad D. Grybauskaitės nusistatymas prieš Darbo partiją gali pakenkti jos reitingams. Jo teigimu, D. Grybauskaitei reitingas didžiąja dalimi bus reikalingas tuomet, jei ji balotiruosis antrajai kadencijai. „O visais kitais atvejais reitingas tiesiog sukuria, sakykime, moralinę atramą diskutuojant su politinėmis jėgomis, ne daugiau. Tačiau nemanau, kad šis reitingas pajudės labai stipriai“, - prognozuoja politologas.

DELFI primena, kad po antrojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, jog daugiausia mandatų iškovojo socialdemokratai, kurie naujame Seime turės 38 arba 39 vietas – viena vieta daugiau partija gali turėti, jeigu jų prisijungs savarankiškai išsikėlęs a.a. socialdemokrato Juozo Palionio sūnus Andrius Palionis.

Darbo partija parlamente turės 29 vietas, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 11.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai po rinkimų Seime pagal iškovotų mandatų skaičių užima antrą vietą – jie turi 33 mandatus. Liberalų sąjūdis turi 10 mandatų.

Partija „Drąsos kelias“ turės 7 Seimo narius, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8 parlamentarus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Trys konservatoriai siūlo vertinti meninių filmų turinį (16)

Keli Seimo konservatoriai pirmadienį pranešė raginantys ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę - Jonsson įvertinti, ar kino filmų priežiūros negalėtų vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Rekordinis būsimų pirmokų skaičius Vilniuje – steigiamos papildomos klasės (13)

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo daugiau kaip 6,8 tūkst. pirmokų, papildomai steigiamos pirmosios klasės 15 mokyklų – šį rudenį pirmąsias klases pradės lankyti apie 400 daugiau vaikų nei pernai.

Lietuvis atskleidė kitą emigracijos pusę: 4 darbuotojai apgyvendinti 6 kv. m. dydžio garažuose (80)

Iš Lietuvos išvykęs Laurynas nori perspėti visus, kurie mano, kad emigrantų gyvenimas lengvesnis ir geresnis.

Įvertino Gedimino kalno tvarkymą: bandoma išsaugoti nesąmones (38)

Gedimino kalnas Lietuvai toks svarbus simbolis, kad valdžia bijo kažką daryti, LRT radijui sako tinklaraštininkas Ričardas Savukynas-Rokiškis Rabinovičius.

Derybos prasidėjo: ministerijos turi sutaupyti apie 187 mln. eurų (10)

Pirmadienį prasideda oficialios diskusijos dėl vadinamojo Vyriausybės „pokyčių krepšelio“.