Į prezidentūrą atvyko premjeras A. Kubilius, lydimas būrio ministrų bei ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio. Po šio susitikimo prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams sakė, kad šią Vyriausybę yra už ką pagirti – ypač už darbus finansinio stabilumo bei energetikos srityje. Tiesa, D. Grybauskaitė Ministrų kabinetui dalijo ne tik komplimentus.
Ragina tęsti tą pačią politiką energetikoje bei finansų sektoriuje
„Prezidentė pabrėžė, kad iš tikrųjų politiniame gyvenime yra labai svarbi šita Vyriausybė. (...) Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad koalicinės vyriausybės sugebėjimas sunkmečiu sutarti dėl svarbiausių šalies darbų (...) užtikrino ir ekonominį, ir politinį šalies stabilumą. Ir tai yra labai, labai didelis šios Vyriausybės darbas“, - kalbėjo D. Ulbinaitė.
Pasak jos, Vyriausybės pademonstruotas gebėjimas spręsti opius klausimus ir sutarti – ir pačios valstybės politinės brandos požymis.
Daugiausiai komplimentų Vyriausybei teko už finansų suvaldymą bei reformas energetikoje.
„Prezidentė kai kuriuos šios Vyriausybės darbus vadina istoriniais. Tai pirmiausiai sunkmečiu suvaldyta šalies finansinė situacija. Tai leido išvengti ir finansinės griūties, ir pažaboti išlaidavimą. (...) Kitas darbas, kurį prezidentė vadintų istoriniu – tai yra pradėta esminė energetikos sektoriaus pervarka, kokios nedrįso imtis nė viena vyriausybė“, - tęsė D. Ulbinaitė.
Prezidentė tikisi, kad su ateinančia vyriausybe po Seimo rinkimų galės dirbti „taip pat konstruktyviai“.
D. Ulbinaitė akcentavo, jog šalies vadovė tikisi svarbiausių darbų tęstinumo energetikos bei finansinės drausmės srityse.
O kliuvo Vyriausybei už tai, kad nesprendžia įsisenėjusių problemų.
„Deja, kitose srityse, kur problemos įsisenėjusios ir nesprendžiamos jau 20 metų, ir ši Vyriausybė, kaip ir anksčiau dirbusios, neišjudino radikalių permainų“, - sakė D. Ulbinaitė.
Prezidentės patarėja ragino po rinkimų visas politines jėgas susitelkti į šešėlinės ekonomikos mažinimą, „iš esmės“ pertvarkyti šilumos ūkį, keisti socialinę politiką – „skatinti darbą, o ne pašalpas“. Šalies vadovė sveikatos paslaugų sistemą vadina „painia“ ir keistina. D. Grybauskaitė nepamiršta ir to, už ką Vyriausybei kliuvo bene daugiausiai – renovacijos programą bei kitus su aplinkos sektoriumi susijusius sprendimus.
A.Kubilius savo šansus išlikti premjeru vertina 99 proc. pusiau juokais
Premjeras A. Kubilius žurnalistams teigė vertinantis prezidentės paramą ir priimantis tiek pagyrimus, tiek kritiką. Jis prezidentei Vyriausybės vardu dėkojo už pagalbą – esą daugelis Vyriausybės darbų būtų buvę „neįmanomi be to konstruktyvaus bendradarbiavimo“.
Paklaustas, kaip vertina savo šansus išlikti premjero poste po Seimo rinkimų, A. Kubilius atsakė užtikrintai. Ir pusiau juokais.
„99 proc., - sakė Vyriausybės vadovas. - Jeigu rimtai, tai tikrai nesiimu prognozuoti.“
Sykiu jis nepraleido progos pakritikuoti politinius oponentus. Premjero nuomone, opozicinės partijos neatrodo pajėgios tęsti finansinio stabilumo bei energetinės nepriklausomybės politiką. Paklaustas, kurios tai partijos, A. Kubilius teigė, kad tai „pagrindinės“ opozicinės jėgos, bet konkrečių partijų nenurodė.
„Kalbu apie pagrindines opozicines partijas, su kuriomis rinkimų kampanijos laikotarpiu yra nemažai tekę diskutuoti įvairiuose forumuose. (...) Negalima tuo pačiu metu kalbėti apie deficito mažinimo, ir pavyzdžiui, PVM lengvatų neribotą didinimą visoms prekėms, paslaugoms ir t.t.“, - sakė premjeras, pridurdamas, kad kai kurių partijų lyderiai žada tokius sprendimus, kurie reikštų, kad „finansų stabilumas nebus garantuotas“.
Pirma Vyriausybė, išsilaikiusi nuo rinkimų iki rinkimų
A. Kubiliaus Vyriausybė įsirašė į šalies istoriją kaip kol kas vienintelis Ministrų kabinetas, išdirbęs visą Seimo kadenciją.
Prezidentė taip pat pagyrė Vyriausybę už ilgaamžiškumą.
Šioje Vyriausybėje Seimo kadencijos laikotarpiu pasikeitė septyni ministrai. Užsienio reikalų ministro poste Vygaudą Ušacką pakeitė Audronius Ažubalis, socialinės apsaugos ir darbo ministro kėdėje neilgai užsibuvo Rimantas Jonas Dagys – jį pakeitė Donatas Jankauskas. Algirdą Šemetą nutarta deleguoti į Europos Komisiją – jo vietą Finansų ministerijos vadovo kėdėje užėmė Ingrida Šimonytė. Algis Čaplikas, nuskambėjus kyšininkavimo skandalui savo vadovaujamoje ministerijoje, sveikatos apsaugos ministro postą užleido Raimondui Šukiui. Po konflikto su jau nebeegzistuojančios Tautos prisikėlimo partijos vadovybe Remigijus Vilkaitis kultūros ministro kėdę užleido Arūnui Gelūnui. Pernai, sulaukęs neigiamo etikos sargų įvertinimo, ūkio ministro postą paliko Dainius Kreivys – jo vietą užėmė Rimantas Žylius. Paskutinis pasikeitimas įvyko šiemet: po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalo atsistatydino vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, o jo vietą užėmė Artūras Melianas.
Visą Seimo kadenciją Vyriausybėje išdirbo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, prezidentės ne sykį kritikuotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius bei pats premjeras A. Kubilius.