Tai turėtų būti daroma pasikeitus situacijai, kai iš Europos Komisijos laukiama žinių dėl naujos pabėgėlių naštos pasiskirstymo tarp Europos Sąjungos valstybių, BNS sakė premjeras.
„Priėmiau sprendimą, kad šis klausimas turėtų būti apsvarstytas Politinėje taryboje. Jei pirmuoju atveju mes buvome nusiteikę gana greitai priimti sprendimą, tai dabar manome, kad šis klausimas turėtų būti pristatytas dar ir Seime“, - telefonu iš Jeruzalės BNS sakė premjeras.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį pareiškė, kad Vyriausybės aptartą poziciją dėl pabėgėlių skaičiaus turėtų svarstyti visas parlamentas, o ne tik Europos reikalų komitetas. Siūlymą palaiko vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, bet tam nepritaria Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.
L.Graužinienė: nemoralu dalinti žmones kvotomis
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, jog nemoralu dalinti žmones kvotomis, o pabėgėlių krizę reikia spręsti sistemiškai, taip pat atskiriant karo pabėgėlius nuo ekonominių migrantų.
„Europoje taip pat turi būti sprendžiamas klausimas sisteminis, ne dalintis, kiek čia atvyksta, o labai aiškiai išspręsti klausimą tose kilmės šalyse, kur kyla problemos. Jei tai karo zonos, tai karo pabėgėliai, jei tai ekonominiai pabėgėliai, kitas dalykas. Ekonominiai pabėgėliai visada eis į turtingas šalis ir galbūt tada nereikia tarpinių stotelių daryti, o karo pabėgėliams svarbi saugi aplinka ir socialinis užtikrintumas, reikia skirti tas problemas, negalima jų suplakti ir pasidalinti. Žmonės ne kažkas tokio, kur pasiėmė ir pasidalino“, - trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
„Net nemoralu dalinti žmones kvotomis, tą turi suprasti Europos vadovai“, - pridūrė parlamento vadovė.
Lietuva, Seimo pirmininkės teigimu, visų pirma turi susiskaičiuoti, kiek pabėgėlių realiai galėtų priimti, taip pat įvertinti, jog dar gali padaugėti iš Ukrainos bėgančių žmonių, kuriuos reikės priimti. Sprendimą dėl priimamų pabėgėlių skaičiaus, jos vertinimu, turi patvirtinti Seimas, nes tiesiogiai susiję su biudžeto lėšomis.
„Žvelgiant į srautus, tie skaičiai kis ir kis, todėl turime pažiūrėti sistemiškai ir susidėlioti integravimo programas, o tam reikalingi pinigai. Manau, kad tolesnės diskusijos turėtų būti perkeltos į plenarinį posėdį, ir turi būi aiški parlamento pozicia, nes jis tvirtins biudžetą, o jei mes turėsime žmones, o nebus pinigų jų socialinėms programoms, bus blogai“, - pabrėžė Seimo pirmininkė.
Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį turėtų sulaukti naujo Briuselio pasiūlymo dėl pabėgėlių paskirstymo, siekiant palengvinti Italijai, Graikijai ir Vengrijai tenkančią naštą. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris planą dėl migrantų krizės pateiks kreipdamasis į Europos Parlamento narius Strasbūre.
Pagal naująjį planą, valstybėms bus siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių. Anksčiau Briuselis siūlė paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tačiau valstybės narės susitarė dėl kiek daugiau nei 32 tūkstančių.
Vasarą Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius - 255 iš Italijos ir Graikijos, dar 70 - iš trečiųjų šalių, tikriausiai Turkijos.
Lietuvos Vyriausybės atstovai pripažino, kad šis skaičius turbūt didės. Užsienio žiniasklaidoje skelbta, kad naujajame pasiūlyme Lietuvos gali būti prašoma priimti apie 780 pabėgėlių, šiuo metu esančių Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje.
Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys iki šiol nepritarė, kad Briuselio nustatytos kvotos būtų privalomos. Vokietija ir Prancūzija remia tokią idėją.
Šiuo metu Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Nuo sausio iki rugpjūčio į ES atvyko apie 350 tūkst. migrantų. Siekdamas palengvinti Pietų Europai tenkančią naštą, Briuselis šią savaitę oficialiai pasiūlys po skirtingas šalis nares perkelti 120 tūkst. pabėgėlių iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos.
Vasarą šalys narės susitarė dėl 32 tūkst. pabėgėlių paskirstymo savanorišku pagrindu. Lietuvos Vyriausybė anksčiau įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, bet praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius turbūt augs. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, iki šiol nepritarė pasiūlymams numatyti privalomas pabėgėlių kvotas.