„Tai taps dar vienu įrodymu, kad Aljansas nuosekliai įgyvendina NATO viršūnių susitikimo Velse sprendimus sustiprinti Rytų sparną, siekiant jį apginti nuo menamos grėsmės iš Rusijos pusės“, – Rusijos diplomato žodžius šeštadienį citavo naujienų agentūra „Interfax“.
„Sumanymas suprantamas: įsisavinti galimą karo veiksmų teatrą labai arti mūsų sienų, parengti infrastruktūrą ir vadovavimo bei štabų elementus operatyviam dalinių išskleidimui, karinių raumenų demonstravimui“ – sakė A.Gruška.
„Kartu su jau vykdomomis priemonėmis, įskaitant virtinę nesiliaujančių mokymų, nuolatinę JAV ir jų sąjungininkų pajėgų rotaciją, jūrų ir oro pajėgų grupių sustiprinimą Baltijoje ir Juodosios jūros rajone, Aljanso priešraketinės gynybos objektų ir įvairios paskirties atramos taškų įkūrimą – visa tai reikšmingai susilpnins stabilumą ir saugumą regione“, – pabrėžė jis.
„Toks sprendimas prieštarauja 1997 metų sutarties dėl Rusijos ir NATO santykių pagrindų dvasiai ir teiginiams apie santūrias priemones gynybos srityje naujųjų Aljanso narių teritorijose ir akivaizdžiai demonstruoja, kad NATO pereina prie Šaltojo karo laikų saugumo užtikrinimo schemų“, – sakė Rusijos diplomatinės misijos vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, kad Aljansas vasarį turėtų priimti sprendimą dėl savo vadaviečių įkūrimo šešiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Šių kontrolės ir vadovavimo struktūrų tikslas – koordinuoti veiksmus tarp NATO ir nacionalinių ginkluotųjų pajėgų.
„Tikiuosi, kad (Aljanso gynybos) ministrai per susitikimą ateinančią savaitę priims sprendimą ... įkurti NATO pajėgų integracijos padalinius. Tai vadovavimo kontrolės elementai, kurie bus įkurti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje“, – jis sakė žurnalistams Briuselyje, pateikdamas NATO metinę ataskaitą.