„Kad pasiektų 2 proc. BVP gynybai, Vokietija gynybas išlaidai turėtų padidinti 20 milijardų eurų. Ar baiminatės, kad Vokietija taps stipria karine valstybe?“. Tokį klausimą iš Vokietijos naujienų agentūros Deutsche Presse-Agentur žurnalisto išgirdo Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, kai Berlyne dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su kanclere Angela Merkel.
© DELFI / Orestas Gurevičius

S.Skvernelis plačiai nusišypsojo ir atsakė: „Stipri Vokietija Lietuvos ne baimina, o džiugina“.

Šis trumpas dialogas, įvykęs lietingą vasario 23-iąją Vokietijos sostinėje, atspindi iš dalies abiejų šalių visuomenių nuotaikas: nacizmo kaltės naštą dar nešantys vokiečiai atsargiai vertina savo kariuomenės stiprinimą ir karių siuntimą į Rytus, o lietuviai juos priima išskėstomis rankomis kaip apsaugą nuo Rusijos.

Istorinė trauma

Vokiečiai kelis šimtus karių į Lietuvą atsiuntė vykdydami NATO sprendimą sustiprinti buvimą Rytų Europoje, kad atgrasytų Rusiją nuo galimų provokacijų po intervencijos Ukrainoje. Kitos Vakarų šalys karius siunčia į Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Rukloje dislokuotus karius Lietuvoje jau aplankė Vokietijos gynybos ir užsienio reikalų ministrai. Abu jie viešose kalbose Lietuvoje priminė nacių okupacijos žiaurumus ir sakė, kad dėl šios patirties šiltas karių sutikimas nėra savaime suprantamas dalykas.

„Kaip Vokietijos gynybos ministrė buvau sujaudinta sužinojusi, kaip draugiškai jūs čia, Lietuvoje, pasitikote Bundesvero karius. Taip plačiai išskėstomis rankomis! Žinoma, mes to nelaikome savaime suprantamu dalyku, nes didelė dalis istorinės atsakomybės už kančias ir vargus, kuriuos Lietuvai teko iškęsti XX-ajame amžiuje, tenka Vokietijai“, – Rukloje kalbėjo gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen).

Ji tvirtino, kad nacių okupacija buvusi baisesnė nei pirmoji sovietų okupacija, „šalis tapo nacistinės naikinimo politikos auka, nacių planuose nebuvo vietos lietuvių tautai“.

„Tai ne tik atsakinga užduotis vadovauti NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei ir dalyvauti oro policijos misijoje, bet ir didelė garbė. Lietuva su Vokietija turėjo ne tik geros patirties per visą istoriją“, – Vilniuje sakė užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis.

Nacistinės Vokietijos paveldą primena ir Vakarų žiniasklaida. „Praėjus 75 metams po nacių įsiveržimo į šią Baltijos šalį, vokiečiai grįžta į Lietuvą – šįkart kaip sąjungininkai“, – neseniai rašė amerikiečių „The Washington Post“. Anot laikraščio, vokiečių kariai buvo specialiai supažindinti su nacių veiksmais Lietuvoje.

Vokiečių dėmesį nacių okupacijai stebėtojai aiškina pokariu įdiegtu kaltės jausmu. Šalyje paplitęs įsitikinimas, kad didžioji dalis kaimynų dar iki šiol nepamiršo vokiškojo ar prūsiškojo militarizmo XIX-ojo amžiaus antroje pusėje ir XX-o amžiaus pradžioje.

„Istorinė trauma dėl nacių režimo dar turi reikšmės politikai. Net jei politikas ir žino, kad lietuvių visuomenei tai nėra taip svarbu, jis vis tiek tai pasakys, nes jaučia atsakomybę dėl praeities“, – BNS sakė Vokietijos užsienio reikalų tarybos direktoriaus pavaduotojas, saugumo politikos ekspertas Christianas Moellingas (Kristianas Miolingas).

„Ilgą laiką vyravo mintis, kad Vokietijos karių dislokavimas ten, kur buvo Vermachto kariai, yra paprasčiausiai neįmanomas, nes atgaivintų blogus prisiminimus. Nors taip dažnai nėra tiesa, matome, kad šalys, į kurias buvo įsiveržusi nacių Vokietija, tai vertina paprasčiau nei vokiečiai. Po Rusijos invazijos į Krymą, žmonės pradėjo suprasti, kad situacija Europoje per 70 metų pasikeitė“, – pridūrė jis.

Diplomatai šiuos pokyčius ir didesnį ryžtą imtis aktyvesnės užsienio politikos stebi pastaruosius kelerius metus, ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje ir migracijos krizės. Šias tendencijas gali sustiprinti ir izoliacionistinės politikos ženklai Jungtinėse Valstijose.

Nors Vokietijos karinė galia dar gerokai atsilieka nuo prancūzų ir britų, Berlynas pamažu ima stiprinti savo kariuomenę – šiemet gynybos biudžetas auga 8 procentais. NATO sutartą 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą Vokietija žada pasiekti 2024 metais, tuomet jos kariuomenę numatoma padidinti iki 200 tūkst. karių. Šiuo metu Vokietija gynybai skiria apie 1,2 proc. BVP.

Rusijos propaganda

Vokietija Lietuvą buvo okupavusi 1941 – 1944 metais, šiuo laikotarpiu įvykdytas Holokaustas, vokiečiai ir jų kolaborantai lietuviai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos pareigūnai apie šį laikotarpį sutikdami vokiečių karius nekalba – tiek dėl politinio korektiškumo, tiek dėl paplitusio požiūrio į vokiečius kaip švelnesnius okupantus nei sovietai, tiek dėl stebimo Rusijos bandymo išnaudoti tai propagandos tikslais.

Strategine komunikacija besirūpinantys Lietuvos kariškiai teigia, kad Maskva nacistinės Vokietijos okupacijos istoriją ir lietuvių kolaboravimą vykdant Holokaustą siekia išnaudoti, kad sukeltų priešiškumą NATO pajėgoms.

„Propagandos tikslais pasitelkiama istorija, pasitaiko atvejų, kai atvirai skelbiama, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono buvimas Lietuvoje yra neva „vokiečių okupacija“, – BNS sakė kapitonas Gintautas Ciunis iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.

Karininko teigimu, tokios propagandos tikslas – menkinti užsienio karių buvimo Lietuvoje reikšmę, stengiamasi sukelti abejonę dėl sąjungininkų buvimo tikslų, siekiama diskredituoti Lietuvos politinį sprendimą dėl sąjungininkų bataliono priėmimo.

„Rusijoje transliuojama žinutė, kad lietuviai yra žydšaudžiai ir fašistai, kurie priima vokiečius. Visa tai yra pateikiama su istorine potekste, su nuoroda į Antrąjį pasaulinį karą“, – tvirtino kapitonas.

Jis kaip pavyzdžius pateikė internete platinamus paveikslėlius, kur NATO lyginama su naciais, gretinamos Antrojo pasaulinio karo ir dabartinės Vokietijos karinės technikos nuotraukos.

Kalbėdami apie Rusijos grėsmę, Lietuvos pareigūnai dažnai primena sovietų skriaudas, perspėja dėl sovietų diktatoriaus Josifo Stalino reabilitavimo ženklų Maskvoje ir ragina Vakarus tarptautiniu mastu įvertinti stalinizmo terorą.

Pasak diplomatų, Vokietijoje yra savotiškas tabu bet kokiems svarstymams apie nacių ir sovietinių totalitarinių režimų sugretinimą, oficialiai vengiama kalbėti apie sovietų padarytus nusikaltimus Vokietijoje.

Vokietijos valdžia nerengia jokių Molotovo - Ribbentropo pakto minėjimų, nenorėdama sudaryti įspūdžio, kad ne tik vokiečiai, bet ir Stalino Sovietų sąjunga prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo pradžios, kad nebūtų apkaltinti savo munduro balinimu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (146)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (59)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (28)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1216)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (338)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (4)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (18)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...