Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Europos reikalų komitetas nutarė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų Pilietybės įstatymo pataisą.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius siūlo papildyti įstatyme esantį apibrėžimą, ką reikėtų laikyti asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad „asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje“.
A.Kubilius siūlo pridėti žodžius „nepriklausomai nuo išvykimo priežasties, išskyrus laisvanorišką išvykimą į buvusią SSRS“.
Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę. Tačiau Lietuvos teismai ir Migracijos departamentas pastaruoju metu atsisako atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems tarpukariu, 1918-1940 metais.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Jų teigimu, 1918-1940 metais Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.
Seimo narys Emanuelis Zingeris teigia, kad toks požiūris Lietuvos žydų atžvilgiu neteisingas.
„Mano motina Paulina Tatarskytė jau nuo 1937 metų pabaigos šeimos buvo siunčiama stovėti prie užsienio ambasadų ir prašyti vizų. Amerikiečiai išduodavo daugiau kaip 200 vizų per metus, 120 vizų į Palestiną pabėgti nuo artėjančių nacių Anglijos ambasada išduodavo. Žydai iki karo buvo atsidūrę mirties spąstuose. Laivus, kurie išvykdavo su emigrantais, iš amerikiečių pakrantės grąžindavo į nacių okupuotą Europą, dar Lietuvai esant nepriklausomai. Lietuvos žydai bandė įsitrinti į tą bendrą lenkų žydų pabėgėlių eilę, kuriems Sugihara išduodavo vizas, iš tos eilės juos išbraukdavo, nebuvo, kur dėtis“, – per Europos reikalų komiteto posėdį pasakojo E.Zingeris.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
„Manau, kad tai, ką mes aptarinėjame, yra klasikinis Lietuvos biurokratų kenkėjiškumas Lietuvos valstybei“, – per komiteto posėdį sakė liberalas Arminas Lydeka.
Anot jo, Pilietybės įstatymo taisyti nereikia, nes jame nėra reikalavimo atkuriant pilietybę atsižvelgti į piliečio išvykimo iš šalies priežastis.
„Mano vertinimu, įstatymo keisti nereikia, viskas jame yra aiškiai, paprastai, apibrėžtai pasakyta ir įstatymų leidėjo valia aiškiai išreikšta. Bet kažkoks migracijos sistemos pareigūnas nusprendė, kad bus protingesnis už įstatymą ir įneš savo indėlį“, – teigė jis ir siūlė, jog naujasis vidaus reikalų ministras garsiai perskaitytų įstatymų normas Migracijos departamento pareigūnams, kad ir šie jas suprastų.
Posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Elvinas Jankevičius pritarė siūlymui papildyti įstatymą, kad nebeliktų galimybės interpretuoti jo normų.
Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad susidariusi situacija kenkia Lietuvai.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių.