Taip laikraštis komentavo užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio atstovės pareiškimą, kad Lietuva ir ateityje informuos Lenkiją apie siūlomas Švietimo įstatymo pataisas ir lenkų padėtį, tačiau neleis "kištis į suverenios valstybės santykius su jos piliečiais ir įstatymų leidybą".
Pasak dienraščio, kaltinimas Varšuvai, jog ji kišasi į suverenios valstybės vidaus reikalus neskamba taikiai. "Diplomatijoje sunku surasti stipresnius žodžius", - teigia "Rzeczpospolita".
Laikraštis primena, kad Vilnius protestavo, kai Lenkija netoli Seinų norėjo įrengti pasienio apsaugos postą, motyvuodamas tuo, kad per didelis lenkų skaičius gali pažeisti regiono, kuriame gyvena lietuvių mažuma, pusiausvyrą.
"Šį kartą jau visiškai atvirai Lenkija sužinojo, kad švietimo įstatymo pakeitimo tikslas yra lenkų "integracija" į Lietuvos visuomenę, o tai skamba kaip prisipažinimas, jog lenkai bus sulietuvinti", - rašo dienraštis.
Laikraštis "Rzeczpospolita" kritiškai įvertino ir ministro patarėjos Renatos Lazdin teiginį, kad Lietuva nepails kartoti argumentų, kuriais vadovaujamasi einant link Švietimo įstatymo pakeitimo.
"Lietuva nepails jų kartoti, tačiau tai nereiškia, kad bus leista kištis į suverenios valstybės santykius su jos piliečiais ir įstatymų leidybą", - BNS antradienį sakė R.Lazdin.
Lenkijos dienraščio vertinimu, tai "nieko gero nežada".
"Jau žinome, kad Lietuva "be perstojo kartos" argumentus, kurie nepriimtini lenkams. Ir neperstojamai pristatinės savo "duomenis, atspindinčius lenkų situaciją Lietuvoje", kurie neturi nieko bendro su lenkų įsitikinimu apie jų padėtį Lietuvoje. Nieko gero tai nežada. Nei Lietuvos lenkams, nei Lietuvos ir Lenkijos santykiams - jie taps dar blogesni negu dabar. Toks yra Lietuvos valdžios pasirinkimas", - rašo dienraštis.
Kai kurie lenkų politikai reiškia nepasitenkinimą siūlymais Seime plėsti dalykų dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.
Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti naujos Švietimo įstatymo redakcijos priėmimą.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dabar situacija Lietuvoje gerokai skiriasi nuo padėties Lenkijoje - lietuviai turi daug mažiau galimybių mokytis lietuvių kalba. Tautinių mažumų mokyklose Lenkijoje vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc.lenkų kalba ir tik 5 proc. lietuvių.
Lietuvos vadovai pabrėžia, kad lenkai tokių gerų sąlygų švietimo srityje neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje - pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 lenkiškų mokyklų ir 100 yra Lietuvoje.
"Geresnių sąlygų niekur pasaulyje lenkams kaip Lietuvoje nėra", - šį mėnesį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
R.Lazdin BNS aiškino, kad Švietimo įstatymo pakeitimas be kita ko vykdomas tam ir tik tam, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų dar didesnes galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
"Vasario pradžioje pasirodžiusi ES Žmogaus teisių agentūros studija aiškiai konstatavo, kad net 42 proc. Lietuvos tautinių mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, kas mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Galimai šis faktas nėra žinomas aukščiausiems pareigūnams, tačiau kasdienius darbus dirbantys Lietuvos diplomatai Lenkijoje pastebi, kad šis faktas paprastai užbaigia diskusiją dėl Lenkijos kaltinimų Lietuvai", - sakė ministro patarėja.