Advokatų garbės teismas Ž. Mišeikio drausmės bylą yra jau išnagrinėjęs ir pripažinęs, jog teisininkas pažeidė advokato profesinę etiką.
Žurnalistams grasino baudžiamąja atsakomybe
Ž. Mišeikiui Advokatų taryba iškėlė drausmės bylą, kai gavo naujienų portalo DELFI ir agentūros BNS skundą. Mat advokatas žiniasklaidos priemonėms atsiuntė raštus, kuriuose reikalavo pateikti „nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų – straipsnių autorių asmens kodus ar gimimo datas“, duomenis apie viešosios informacijos leidėjų finansinę atskaitomybę.
Be to, Ž. Mišeikis pareiškė, jog už informacijos nepateikimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Advokatų taryba Ž. Mišeikiui iškėlė drausmės bylą ir ją perdavė nagrinėti Advokatų garbės teismui. Kol šis dar nebuvo paskelbęs savo verdikto, Ž. Mišeikis drausmės bylos iškėlimo faktą apskundė Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Teisininkas neginčijo, kad redakcijoms rašė reikalavimus, tačiau tikino, kad „jo veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiantys keliamus profesinės etikos reikalavimus“.
Teismas Ž. Mišeikio skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau advokatas nenuleido rankų ir sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Advokatas teisinosi, kad redakcijoms raštus rašė siekdamas tinkamai atstovauti savo klientą A. Zuoką.
Advokatas savo raštuose iš žiniasklaidos taip pat pareikalavo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė ruošdamas reikalavimus. Kadangi Ž. Mišeikis veikė A. Zuoko vardu, buvo nuspręsta, kad advokatas šio reikalavimo nepateikė.
Teismas: advokatas pats sau prieštarauja
Tačiau jo skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad advokatas įrodinėjo aplinkybes, kurias tiria ne drausmės bylą kelianti Advokatų taryba, o bylą nagrinėjantis Advokatų garbės teismas.
Teismas savo nutartyje net pabrėžė, kad Ž. Mišeikis savo skunde net pats sau prieštarauja.
„Apeliantas skunde nurodo, kad pabaigti drausminę bylą galima tik pilnai išnagrinėjus ir įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis prieštarauja pats sau iki to teigdamas, kad iškeliant bylą (pradedant drausmės nagrinėjimo procedūrą) turi būti įvertintos tokios aplinkybės“, - savo nutartyje pabrėžė Apygardos teismas.
Ž. Mišeikis Vilniaus apygardos teismui taip pat yra apskundęs Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, jog jis pažeidė advokato profesinę etiką. Už šį pažeidimą jam skirta antra pagal griežtumą nuobauda – papeikimas.
„Advokatai turi elgtis ramiai, jie grasinančiu tonu negali reikalauti pateikti informaciją“, - DELFI sakė Advokatų garbės teismo pirmininkas Jonas Kairevičius.
Atkakliai gynė A. Zuoko interesus
DELFI primena, kad dėl komentarų internete A.Zuoko nemalonę buvo užsitraukusi ir Generalinė prokuratūra. Mat buvusio mero skundą išnagrinėję prokurorai nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto ir įžeidimo skaitytojų komentaruose prie DELFI portale publikuojamų rašinių. Pagrindinis motyvas – nėra nusikaltimo sudėties.
Prieš komentatorius Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas užsimojo 2006-ųjų birželį. A.Zuoko advokatas reikalavo nustatyti visų komentatorių IP adresus, paimant portalo tarnybines stotis.
Žinant šiuos duomenis esą būtų galima kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir bylinėtis dėl šmeižto.
DELFI atsisakius pateikti tokių komentatorių IP adresus, pagal kuriuos galima nustatyti, iš kokio kompiuterio buvo rašytas komentaras, Ž. Mišeikis rugpjūčio 9 dieną apskundė tokį sprendimą prokuratūrai. Advokatas reikalavo pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo ikiteisminiam tyrimui. Tačiau tai prokurorai rugpjūčio 18 dienos nutarimu padaryti atsisakė.
Vėliau advokatas skundė kai kuriuos tyrėjų veiksmus, tačiau skundai vėl buvo atmesti. Prokurorai taip pat pasielgė su dar penkiais Ž. Mišeikio skundais, kurie buvo rašomi siekiant, kad tyrime būtų nustatyti ir dar kelių DELFI publikacijų komentarų autoriai. Advokatui buvo atsakyta, kad procesinis sprendimas yra priimtas ir papildomų tyrimų prokurorai nebeatlieka.