DELFI pašnekovas Mantas tikina, kad jo istorija kitokia. Nors jis norėtų išlaikyti ryšį ir bendrauti su savo vaikais, jie jau turi kitą „tėtį“.
Po skyrybų liko ir be vaikų
Septynerius metus Anglijoje praleidęs Mantas šioje šalyje spėjo sukurti šeimą, susilaukti 2 vaikų ir išsiskirti. Tiesa, santykių pora neįteisino, tad ir oficialių skyrybų nebuvo. Po išsiskyrimo Mantas netrukus grįžo į Lietuvą, o jo gyvenimo draugė, taip pat lietuvė, liko Anglijoje ir užmezgė naujus santykius.
„Susipažinome per internetą. Kai pasiūliau jai atvykti pas mane atostogų, nupirkau jai bilietus pirmyn ir atgal, bet ji taip ir liko čia. Kartu pragyvenome trejus metus, susilaukėme 2 vaikų, tačiau taip nutiko, kad 2011 m. išsiskyrėme. Ji mane tikino, kad niekada nedraus matytis su vaikais, tačiau yra kitaip. Jau metus nesu matęs savo vaikų, negaliu net sužinoti jų gyvenamos vietos užsienyje, kalbėti telefonu ar kažkaip kitaip bendrauti. Sulaukiu tik pažadų. Praeitą savaitę gavau pasiūlymą, kad ji man leis bendrauti su vaikais tik tuo atveju, jei nesakysiu, kad esu jų tėvas. Mat ji turi kitą draugą, kurį vaikai vadina tėčiu.
Nebeįsivaizduoju, kur eiti ir ką daryti, esu labai pasiilgęs vaikų, noriu prisidėti prie jų auklėjimo, juos išlaikyti. Anksčiau su jais praleisdavau daug laiko. Duktė metus laiko su manimi važinėdavo, kai Anglijoje dirbau vairuotoju. Dabar iš manęs neimami net pinigai, kuriuos siunčiu vaikams išlaikyti. Buvusi draugė sako, kad susitvarkys pati ir prašo manęs nesikišti į jų gyvenimą“, - guodėsi vyras.
Sužinojęs, kad jo buvusi draugė su vaikais šiuo metu yra Lietuvoje, Mantas pagalbos kreipėsi į vaiko teisių apsaugos darbuotojus, tačiau iš jų išgirdo patarimą kreiptis į tos Anglijos vietovės, kurioje deklaruota vaikų gyvenamoji vieta, teismą.
„Darbuotojai nuvyko pas ją, bet grįžę man pranešė, kad ji atsisako man leisti pasimatyti su vaikais. Ir esą jie nieko negali padaryti. Nesuprantu, kodėl aš turiu kreiptis į kitos šalies teismą, jei vaikai yra Lietuvos piliečiai, abu jų tėvai – taip pat. Aš neturiu sąlygų vykti į Jungtinę Karalystę bylinėtis. Bylinėtis teisme Lietuvoje taip pat gali nepavykti. Jeigu jai nebus įteiktas šaukimas į teismą, nes ji jau bus išvykusi iš Lietuvos, teismas neįvyks. Anglijoje jos gyvenamosios vietos nežinau, ji man to tikrai nepasakys. Pagaliau vien už ieškinio surašymą advokatai prašo 500 Lt“, - tikino vyras.
Visgi Mantas tvirtino, kad neketina nuleisti rankų ir kovos dėl teisės matytis su vaikais net ir teisme.
Antrą pusę išklausiusiems specialistams kilo abejonių
Kaip DELFI paaiškino Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Popierienė, specialistai su tokiu painiu atveju rajone susidūrė pirmą kartą. Šiuo metu apie situaciją renkami išsamesni duomenys. Turint omenyje, kad vaikai Lietuvoje nedeklaruoti, tai padaryti nėra labai paprasta.
„Kai jis mums paskambino, pirmiausiai mes jam pasiūlėme tartis su vaikų motina gražiuoju. Priešingu atveju, reikėtų kreiptis į teismą toje vietoje, kur deklaruoti vaikai. Mes šiuo atveju nieko negalime spręsti, tik teismas gali priimti sprendimą. Aišku, abu tėvai turi vienodas teises į bendravimą su vaikais. Kita vertus, kai mes nuvykome pas moterį, ji išdėstė savo argumentus ir motyvus. Saugodama vaikų privatumą, negaliu atskleisti detalių, bet jeigu iš tiesų yra taip, kaip ji pasakojo, vyras nėra visiškai teisus. Jis net nežino, kur gyvena jo vaikai. Visgi jeigu jau turi vaikų, turi apie juos kažką žinoti, ne tik reikalauti. Negali už žmogų visko padaryti kiti, kai ką jis turi daryti ir pats“, - svarstė pašnekovė.
Kita vertus, vaiko teisių apsaugos specialistams teko susidurti su situacijomis, kai motina su vaikais išvyko iš Lietuvos apie tai nepranešusi jų tėvui.
„Teismui pateikta medžiaga, tačiau motina į bylos svarstymą neatvyksta. Iš tiesų, kai atsivėrus sienoms Europos Sąjunga tapo vienu dideliu bendrabučiu, kyla daug komplikuotų situacijų. Taip pat turime atvejį, kai jau yra priimtas teismo sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą, bet motina jo neparveža. Buvo ir toks atvejis, kai mergaitė teismo sprendimu buvo grąžinta į Lietuvą, o motina už vaiko grobimą buvo suimta. Anglijoje į tokius dalykus žiūrima griežčiau nei pas mus“, - pasakojo N. Popierienė.
Pasak pašnekovės, specialistai sulaukia vyrų skambučių net iš užsienio. Jie guodžiasi, kad buvusios žmonos neleidžia jiems matytis su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš juos, vilkina teismo procesus.
Jei nepavyksta susitarti su tėvu, belieka pasitikėti teismu
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo 29 tėvų skundus, kad vaikai išvežti į užsienį be jų žinios. Didžioji dauguma besikreipusių – vyrai.
„Dažniausiai tai situacijos, kai vienas iš tėvų išsiveža vaikus į užsienį kito tėvo net neinformavęs. Laiko tarpas, per kurį išvežami vaikai, gali būti labai trumpas. Juk šiandien vaikui dokumentą galima padaryti per dieną. Buvo net tokių atvejų, kai savaitgaliui tėvas pasiėmė vaiką, o pirmadienį mama nerado nei vaiko, nei tėčio. Taip pat dažna situacija, kai santuoka dar nenutraukta, o vienas iš sutuoktinių išvyksta su vaikais esą trumpam, tačiau po kurio laiko paskambina ir pareiškia: „Mūsų neieškokite, nuo šiol gyvensime užsienyje“. Lietuvoje likęs tėvas dar bando aiškintis, bet dažniausiai nutraukiami visi kontaktai – į laiškus neatsakoma, „Skype“ užblokuojamas.
Kai mes klausiame, kokios priežastys lėmė tokį elgesį, moterys dažnai sako manančios, kad jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jomis, jos gali elgtis kaip tinkamos. Jos pamiršta, kad teismo sprendimas numato, kad vaikai gyvens Lietuvoje. Juk atsižvelgiant į tai buvo nustatyta jų bendravimo su tėvu tvarka. Kaip įmanoma užtikrinti bendravimą, pavyzdžiui, kiekvieną ar kas antrą savaitgalį, jei vaikai gyvens užsienyje?“ - pasakojo tarnybos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Bernackienė.
Pasak jos, Lietuvos įstatymai numato, kad tėvai turi vienodas pareigas ir teises į vaikų auklėjimą ir priežiūrą – nesvarbu, ar jie kada nors buvo susituokę, ar ne. Taigi vaiko globos teisėmis jie gali naudotis lygiateisiais pagrindais. Todėl prieš sprendimą kardinaliai keisti vaikų gyvenamąją vietą abiem tėvams būtina susitarti.
„Kartais mamos sako, kad jos užsienyje gyvena tik laikinai. Tačiau kai vaikas užsienyje eina į darželį, o moteris dirba, sunku patikėti, kad išvykta laikinai. Būna visokių situacijų. Vyrai guodžiasi, kad turėjo vaikus ir staiga jų nebeturi. Moterys skundžiasi, kad trukdome joms gyventi. Jos tikina, kad kol vaikai buvo Lietuvoje, tėvui jie buvo nereikalingi, o dabar parūpo. Bet mes visada kartojame – tėvų teisės ir pareigos yra vienodos, todėl turi būti užtikrinta galimybė tėčiui bendrauti su vaikais. Būtent todėl dar prieš išvykstant turi būti surastas bendras sutarimas, kaip atrodys bendravimas, kai vaikai gyvens užsienyje.
Jei nepavyksta susitarti taikiai, pavyzdžiui, tėvas užsispiria, kad neišleis vaikų, ir atsisako ieškoti kompromisų, moteriai reikėtų kreiptis į teismą, kuris išklausys abi puses ir nustatys bendravimo su vaikais tvarką. Teismas tikrai atsižvelgs į motinos argumentus. Svarbiausia išvykimą įteisinti dar Lietuvoje, tuomet išvykus nekils problemų ir nereikės vaiko grąžinti atgal“, - patarė specialistė.
Ką daryti, kai vaikai jau išvežti
Jeigu vaikas visgi išvežamas be kito tėvo žinios, institucija, į kurią tokiais atvejais reikia kreiptis, kaip tik ir yra Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Asmuo turi rašyti prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku. Tuomet tarnybos specialistai tikrina, ar jis turi teisę naudotis vaiko globos teisėmis, surenka visus papildomus dokumentus, pavyzdžiui, teismo nutartį, kurioje nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ir siunčia juos į kitos valstybės tokią pat centrinę instituciją. Pastaroji toje šalyje padeda inicijuoti teismo procesą, kuriame sprendžiama, ar grąžinti vaiką į Lietuvą. Teismas neprivalo nurodyti grąžinti vaiko, jei įrodo, kad pareiškėjas nesinaudojo globos teisėmis, vaikui būtų padaryta didelė fizinė ar psichinė žala ir pan.
„Su Anglija turime ypač gerą bendradarbiavimo praktiką. Ši šalis suteikia galimybę nemokamai pasinaudoti advokatų paslaugomis. Jie paruošia dokumentus į teismą, patys gali tiesiogiai susisiekti su pareiškėju. Tačiau noriu pabrėžti, kad kitos šalies teismas sprendžia tik dėl vaiko grąžinimo, bet ne dėl globos ar bendravimo tvarkos nustatymo. Visus šiuos dalykus vėliau jau reikia spręsti Lietuvoje. Mat kai vaikas grįžta, tėvams vis tiek reikia susitarti dėl tolimesnių veiksmų“, - aiškino pašnekovė.
Pernai įvairių šalių teismo sprendimais į Lietuvą buvo grąžinti 9 vaikai. Penkiais atvejais tėvai susitarė taikiai – vaikai liko gyventi užsienyje, o tėvai pasirašė taikos susitarimą, kurį patvirtino teismas, nurodydamas tvarką, kaip toliau vyks bendravimas: kokioms atostogoms vaikai atvyks pas tėvą, kaip bus apmokamos kelionės išlaidos ir pan. Dviejose bylose tarnyba tarpininkavo, kad ginčas būtų išspręstas mediacijos pagalba, – tėvams padėjo rasti kompromisą trečioji pusė. Vienu atveju teismas nusprendė negrąžinti vaiko – buvo atsižvelgta į vaiko nuomonę. Nors specialistams kilo įtarimų, kad ji gali būti suformuota, visgi vaikas ją aiškiai išreiškė. Trimis atvejais buvo nelaukta teismo – sugrįžta dar iki proceso pradžios. Likę 11 prašymų dar nebaigti nagrinėti, nes didžioji jų dauguma buvo pateikta gruodžio mėnesį.