Teiginiui, kad Lietuvoje lengva auginti vaikus, visiškai pritarė 0,3 proc., o pritarė 6,8 proc. apklaustųjų. Tuo metu trys iš keturių lietuvių šiam teiginiui nepritaria. Visiškai tam nepritaria 27 proc., o tiesiog nepritaria – 45,7 proc. gyventojų. Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo maždaug penktadalis apklaustųjų.
Tyrimo rezultatus DELFI komentavusi KTU doc. dr. Audronė Telešienė mano, kad neigiamą nuomonę labiausiai lemia kasdieninė žmonių patirtis, nes kuo daugiau žmonės turi vaikų, tuo jų nuomonė yra prastesnė.
„Tokia nuomonė gali būti susijusi su kasdiene patirtimi arba gali būti nulemta viešojo diskurso. Nuolat girdime istorijas apie sunkiai gyvenančias šeimas su vaikais, nepakankamą valstybės paramą. Tačiau jei paklaustumėte, kas čia turi didesnės įtakos – kasdienė patirtis ar žiniasklaidos diskursas, atsakyčiau, kad kasdienė patirtis, nes kuo daugiau respondentai turi vaikų, tuo labiau linkę nepritarti teiginiui, kad vaikus Lietuvoje lengva auginti“, – teigė ji.
Apklausos duomenimis, gimus vaikui nesaugiau jaustųsi maždaug ketvirtadalis gyventojų, dar dešimtadalis būtų labai nesaugūs, 41,5 proc. neturėjo tvirtos nuomonės, o saugiai jaustųsi 21,4 proc., labai saugiai – 1,3 proc. lietuvių.
„Manyčiau, kad užtikrinę dosnias motinystės (tėvystės) išmokas politikai neturėtų užsnūsti, klaidingai manydami, jog dėl šeimų auginančių vaikus jau nuveikta pakankamai. Norint paskatinti gimstamumą toliau reikia kurti šeimai palankią gyvenamąją ir socialinę aplinką. Tai – faktoriai, leidžiantys tėvams pasijusti saugiai“, – sakė A. Telešienė.
Mokslininkės įsitikinimu, dosnios motinystės (tėvystės) išmokos yra būtina, bet ne vienintelė sąlyga palengvinanti tėvų dalią auginant vaikus.
Svarbi ir galimybė derinti šeimos bei darbo vaidmenis, palanki aplinka ir visuomenės palaikymas.
Tik 13,5 proc. lietuvių pritaria teiginiui, kad Lietuvoje galima sėkmingai derinti darbo ir šeimos vaidmenis, o 42,6 proc. jam nepritaria, 19,2 proc. – visiškai nepritaria.
Daugiau nei pusė – 52,9 proc. – apklaustųjų nepritaria arba visiškai nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje yra sukurta šeimai palanki aplinka. 31,6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės, 13,6 proc. teiginiui pritarė arba visiškai pritarė.
Pasak A. Telešienės, šeimai palankia vadinama tokia gyvenimo aplinka, kai yra pritaikytas viešasis transportas, prieigos prie viešųjų pastatų, įrengti žalieji plotai, vaikų žaidimo, sporto aikštelės, poilsio zonos ir pan.
Ne ką geresnė nuomonė išryškėja lietuvių paklausus, ar šeima Lietuvoje laikoma pagrindine vertybe. 61,7 proc. apklaustųjų šiam teiginiui nepritarė arba visiškai nepritarė, 18,7 proc. pritarė arba visiškai pritarė, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.
Aprašomi duomenys iš reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, kuri buvo atlikta 2010 m. gruodį- 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.