Į klausimą, ar, respondentų nuomone, Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, taip atsakė 9 proc. apklaustųjų, greičiau taip – 40 proc., ne – 16 proc, greičiau ne – 35 procentai.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė penktadienį spaudos konferencijoje sakė, kad atsakymai į šį klausimą jį nustebino.
„Nėra tai duomenys, kurie šokiruoja, bet aš juos vertinu kaip geltoną kortelę, kad Lietuvoje asmuo nesijaučia, kad jo, kaip žmogaus teisės užtikrinamos“ ,– teigė I. Vėgėlė.
Tyrimo duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad nėra užtikrinama žmonių lygybė prieš įstatymą.
„Ko gero, tam daro įtakos įvairūs korupcijos skandalai. Iš karto kyla klausimas bet kuriam gyventojui – kodėl jis yra lygesnis už mane. Asmenų lygybės prieš įstatymą klasimas atsako į bendrą teisingumo jausmą. Mes turim 58 proc. asmenų, kurie sako, kad aš nesijaučiu lygus su kitais. Aš galvoju, kad kitas lygesnis už mane“, – sakė I. Vėgėlė.
Jo nuomone, ši gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos teisinė sistema turi problemų su įstatymų taikymu – asmuo mato, kad įstatymai yra vienodi, bet kažkodėl jie jam netaikomi.
47 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos teisinė sistema yra blogesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau beveik tiek pat – 46 proc. – mano, kad ji yra panaši, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių.
7 proc. respondentų įsitikinę, kad Lietuvos teisinė sistema yra geresnė nei kitose ES šalyse.
Gyventojų apklausą balandžio 24-29 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Jo metu buvo apklausta 1 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje.
Bendrovės vadovas Ignas Zokas sako, kad pozityviau teisinę sistemą vertina aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.
„Nesijautimas gerai savo valstybėje atsispindi įvairiais aspektais. Tarsi sistema yra, bet aš esu jos pakraštyje, nesu jos dalis“ ,– sakė I. Zokas.
63 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje nepakanka teisinio švietimo. Pernai advokatai aplankė 30 mokyklų ir moksleiviams pasakojo apie teisinę sistemą, kaip veikia institucijos, įstatymai. Pasak I.Vėgėlės, tyrimas rodo, kad šių iniciatyvų nepakanka ir į visuomenės teisinį švietimą galėtų įsijungti universitetai, nevyriausybinės organizacijos, Anksčiau buvo siūlymų suteikti teisės pagrindus mokyklose, tačiau ši idėja neįgyvendinta.
Maždaug pusė apklaustųjų žinojo apie teisminę mediaciją – taikų ginčo sprendimo būdą civilinėje byloje.
„Galbūt todėl turime užkrautus teismus ir didelius kaštus“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Teisminė mediacija yra galimybė susitaikyti ginčui jau pasiekus teismą, jau prasidėjusioje civilinėje byloje. Tai nemokama, visos Lietuvos teismuose taikoma ginčų sprendimo procedūra. Ja galima pasiekti taiką tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams – specialiai apmokytiems tarpininkams – teisėjams, teisėjų padėjėjams arba kitiems atitinkamą kvalifikaciją ir mediatoriaus statusą turintiems tarpininkams.