1. Ministerija teigia, kad neteisinga manyti, jog darbdavys galės bet kada atleisti jam nepatikusį darbuotoją. Pasak jos, Darbo kodeksas numato darbo sutarties nutraukimo pagrindus, o darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia įmanomas, kai sumokama 6 mėnesių išeitinės kompensacija.
Iš tiesų Darbo kodekse numatyta keletas atleidimo pagrindų:
- šalių susitarimu (išeitinė išmoka nepriklauso, bet galima dėl to susitarti),
- darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (įspėjama prieš 20 kalendorinių dienų, išeitinė išmoka nepriklauso),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (įspėjama prieš 5 darbo dienas, išeitinė išmoka nepriklauso),
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (jei dirbta trumpiau nei metus, įspėjama prieš 2 savaites, išmokama pusės mėnesio išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus, įspėjama prieš 1 mėnesį, išmokama 2 mėnesių išeitinė; įspėjimo terminai dvigubinami - auginant vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, trigubinami - neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai),
- darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (išmoka nemokama, be įspėjimo),
- „greitasis atleidimas“ arba darbdavio valia (įspėjama prieš 3 dienas, išmokama 6 mėnesių išeitinė kompensacija),
- nesant sutarties šalių valios, kai įsiteisėja teismo sprendimas ar nuosprendis, kai darbuotojas praranda specialias teises eiti konkrečias pareigas, kai darbuotojas dėl sveikatos nebegali eiti pareigų ir panašiai.
N. Kasiliauskas. Naujajame Darbo kodekse numatytas naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbdavio valia. Šis pagrindas skirtas palengvinti darbo sutarties nutraukimą įspėjus darbuotoją prieš 3 dienas išmokant jam 6 mėnesių išeitinę išmoką. Tačiau, kaip nurodyta prezidentės veto, realūs darbdavio patiriami kaštai atskirais atvejais skiriasi tik vienu vidutiniu darbo užmokesčiu nuo darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva įspėjant darbuotoją ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį ir tik esant Darbo kodekse numatytoms svarbioms priežastims.
2. Ministerija neigia, kad darbuotojams sumažėja atostogų. Senajame kodekse numatytos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, naujajame - 20 darbo dienų. Pailgintos ar papildomos atostogos numatomos Vyriausybės nutarimais. Ministerija taip pat ramina, kad darbdavys ir darbuotojas visuomet gali susitarti dėl ilgesnių atostogų.
Iš tiesų atostogos trumpės tiems darbuotojams, kuriems darbdavys suteikia galimybę kasmetines atostogas išnaudoti po vieną dieną. Pavyzdžiui, kai nustatomos minimalios 28 kalendorinių dienų atostogos, 14 kalendorinių dienų reikia išnaudoti nepertraukiamai, o kitos 14 gali būti naudojamos po vieną. Kai nustatomos 20 darbo dienų minimalios atostogos, 10 darbo dienų išnaudojama nepertraukiamai (savaitgaliai neskaičiuojami), o kitos 10 dienų gali būti naudojamos po vieną.
N. Kasiliauskas. Trišalei tarybai buvo pasiūlyta tartis dėl 22 darbo dienų atostogų, bet panaikinant papildomas atostogas už stažą taip supriešinant jaunus darbuotojus su turinčiais didesnį stažą. Todėl Trišalei tarybai reikėjo rinktis, kurių interesai svarbesni: ar jaunų darbuotojų, ar turinčių didesnį darbo stažą. Nutarta pasilikti prie esamos Darbo kodekso formuluotės, kuri daliai darbuotojų atostogas sutrumpina.
3. Lino Kukuraičio ministerija skuba neigti, kad apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) jos nedidės ar net mažės.
Iš tiesų nedarbo socialinio draudimo išmokos bus mokamos 9 mėnesius (šiuo metu 6 mėnesius) ir kas tris mėnesius vis mažės, o maksimali išmoka sieks 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šiuo metu tai būtų 617,1 Eur iki mokesčių.
Tokiai išmokai būtų taikoms 15 proc. GPM, bet pritaikomas neapmokestinamas pajamų dydis. Tik reikia turėti mintyse, jog tai maksimali išmoka, reali priklausys nuo buvusio darbo užmokesčio.
4. Ministerija nemano, kad naujas Darbo kodeksas yra parankus tik darbdaviams, kaip yra teigęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
Pasak ministerijos, naujas kodeksas leis lengviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, sudarys galimybes kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, kvalifikuotiems darbuotojams žadamas didesnis atlyginimas, kalbama apie didesnę apsaugą netekus darbo, sakoma, kad bus daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų.
N. Kasiliauskas. Nurodytos teisės dažnai labiau yra deklaratyvaus pobūdžio, pavyzdžiui, darbdavys turės motyvuotai atsakyti į darbuotojo prašymą dėl šeiminių įsipareigojimų vykdymo, bet pareigos tenkinti tokį prašymą neturės. Darbuotojas galės prašyti laikinai dirbti ne visą darbo laiką, o darbdavys dėl svarbių priežasčių atsisakyti tenkinti tokį prašymą, dėl per didelių sąnaudų ar darbo organizavimo ypatumų atsisakyti tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu ir panašiai.
5. Ministerija nori paneigti, esą niekas negins darbuotojų teisių, ir akcentuoja, kad bus darbo tarybos, profesinės sąjungos, darbo ginčų komisija, o daugiau nei 2 vidutinius šalies atlyginimus uždirbantys darbuotojai neva galės tartis dėl kitokių sąlygų nei numato Darbo kodeksas.
Beje, pastaroji nuostata dėl darbuotojų, uždirbančių bent 2 vidutinius šalies atlyginimus, buvo ginčijama Trišalėje taryboje. Prezidentė siūlė individualiai leist tartis uždirbantiems bent 3 vidutinius atlyginimus
N. Kasiliauskas. Darbo tarybų kompetencijai nenumatyta darbuotojų gynimo funkcija, darbo taryba tik atstovaus darbuotojams informuojant ir konsultuojant. Darbo ginčų komisija nagrinėja darbo ginčus ir neatstovauja nei vienai darbo santykių šaliai.
6. Ministerija neigia, kad minimalią algą, arba 380 eurų per mėnesį, bus galima mokėti ir už kvalifikuotą darbą. Ji teigia, kad tokia alga turi būti mokama tik nekvalifikuotiems darbuotojams bei numato, kad nekvalifikuotas darbas – tai jokių specialių kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų nereikalaujantis darbas.
N. Kasiliauskas. Tai tik geros valios nuostata, nes visi supranta, kad mokant 1 euru daugiau bus įvykdytas reikalavimas už kvalifikuotą darbą mokėti daugiau nei minimalią algą.
7. Ministerija aiškina, kad darbo apmokėjimo sistema nėra formalumas. Pasak ministerijos, darbo apmokėjimo sistemos bus prieinamos susipažinti visiems darbuotojams, o prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Taip pat sakoma, kad už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis ir tai nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje.
N. Kasiliauskas. Informavimo ir konsultavimo procedūros reiškia, kad darbdavys turės tik paklausti darbo tarybos nuomonės, bet sprendimą priims pats ir nebūtinai atsižvelgdamas į darbo tarybos nuomonę. Iš esmės darbdavys galės priimti vienašališką sprendimą.
8. Ministerija neigia, kad darbuotojai bus priversti dirbti ilgiau už tokį patį darbo užmokestį. Pasak jos, įprastai per savaitę bus dirbama 40 valandų, su viršvalandžiais – vidutiniškai ne ilgiau nei 48 valandos per savaitę, dirbant pagal suminę apskaitą – ne ilgiau nei 52 valandos per savaitę, o maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir viršvalandžiais – ne ilgiau nei 60 valandų per savaitę.
N. Kasiliauskas. Pagal naują Darbo kodeksą darbo laikas bus skaičiuojamas vidutiniškai 48 valandas per savaitę, o dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad per savaitę kartu su viršvalandžiais dirbama 48 valandas. Todėl pagal naują Darbo kodeksą bus galima lengviau išvengti mokėjimo už viršvalandžius.
9. Ministerija nori paneigti, kad darbdaviai darbins tik pagal terminuotas darbo sutartis, ir teigia, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai. Maksimalus terminuotos sutarties terminas tam pačiam darbuotojui, kai jis atlieka skirtingas funkcijas – 5 metai. Be to, numatoma, kad terminuotų sutarčių įmonėje neturėtų būti daugiau nei 20 proc.
N. Kasiliauskas. Neaišku kas bus, jei darbdavys sudarys terminuotų darbo sutarčių daugiau nei 20 proc., o įmonėse kur nebus darbuotojų atstovų, darbuotojas net nežinos kiek procentų terminuotų darbo sutarčių darbdavys yra sudaręs. Todėl jau dabar užprogramuota, kad praktikoje šis apribojimas bus sudėtingai įgyvendinamas.
10. Ministerija skuba neigti, kad darbuotojai negalės streikuoti. Pagal naują Darbo kodeksą streiką surengti gali ne mažiau nei 25 proc. profesinės sąjungos narių.
N. Kasiliauskas. Tačiau pradėjus streikuoti darbdavys po septynių dienų galės į streikuojančių vietas priimti naujus darbuotojus, tai reiškia, kad realiai streikas galės tęstis tik savaitę. Tokio ribojimo šiandiena nėra.