Darbo partijos narys Vytautas Gapšys teigia, kad pradėti statyti jėgainės – tikrai neverta.
Dėl nepriimtų sprendimų kaltina buvusias vyriausybes
Statyti atominę elektrinę verta tada, kai jos pagaminamos elektros kaina rinkoje konkurencinga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sako Darbo partijos narys Vytautas Gapšys. Šiuo metu, anot jo, įvertinus, kokios būtų statybos sąnaudos, konkurencingos kainos pasiekti neįmanoma: „Tai bus negalima, kol neateis tinkamas laikas. O elektrinės nepastatomos per dieną, tai gali užtrukti kelerius ar keliolika metų.“
Dėl to, pasak V. Gapšio, elektrinės statybų pradėti neverta. „Taip, turime pradėti savo generavimo šaltinius, užtikrinančius tam tikrą nacionalinį saugumą ir nepriklausomybę, bet savo programoje kalbame apie kitus dalykus – mažąsias hidroelektrines. Sutinku, kad niekas neatstos atominės elektrinės galios, bet reikia turėti smulkesnių šaltinių, kurie mums užtikrintų saugumą“, – aiškina politikas.
Benediktas Petrauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tikina, kad atominės elektrinės statymas Lietuvoje nėra visiškai palaidota idėja. Bet, priduria jis, laikas tam jau prarastas ir ne ši, o ankstesnės vyriausybės nepriėmė reikalingų sprendimų: „Mūsų valdymo metu ši, 16-oji vyriausybė, tęsė visus pradėtus strateginius projektus, jie buvo įgyvendinti.“
B. Petrauskas mini įgyvendintą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektą, duodantį konkrečius rezultatus: „Energetikos srityje vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie mūsų rinkėjams, mūsų gyventojams yra į naudą. Elektros kaina per pastaruosius dvejus metus nukrito 17,2 proc., gamtinių dujų kaina taip pat gerokai sumažėjo.“
Kaip teigia B. Petrauskas, elektros kaina maisto ruošimui sumažėjo net 25 proc., o būsto šildymui, kas aktualu naudojantiems ekologišką ir švarų kurą, – net 43 proc. Visa tai, anot pašnekovo, rodo, kad einama teisingu keliu. „Mes ir toliau siekiame įgyvendinti tuos projektus, siekiame sinchronizuoti kontinentinės Europos elektros sistemą. Tas projektas yra vykdomas ir tęsiamas. Siekiame ir kitų alternatyvų, kaip išgauti elektros energiją“, – tikina politikas.
Kaip vieną tokių alternatyvų, B. Petrauskas įvardija vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Tai, anot jo, yra nauja, o rimti žingsniai jau žengti – turime jūros šelfą, kuriame galima pasistatyti 1–2 vėjo jėgainių parkus.
Svarsto, iš kur galėtume pirkti elektrą
Paklaustas, ar Visagino atominės elektrinės „įšaldymas“ neatvėrė kelio Astravo elektrinei, V. Gapšys teigia taip nemanantis: „Astravas yra tam tikras geopolitinis projektas, jį būtų vykdę bet kokiu atveju. Jei, pavyzdžiui, būtume pastatę Visagino atominę elektrinę, šalia pastatytų Astravo, o iš ten elektra būtų pigesnė.“
V. Gapšio nuomone, mes būtume sukompromituoti, būtų sakoma, kad nesugebėta pastatyti taip, kaip Astrave. „O juk Astravą subsidijuoja Rusija, jos koncernai, gaminantys reaktorių tipus ir norintys, kad jų būtų kuo daugiau. Kur dar kitos šalys, apie tai svarstančios, juk visi žinome, kad apie elektrinę galvota ir Kaliningrade“, – aiškina Darbo partijos narys.
V. Gapšys tvirtina, jog reikia dirbti taip, kad nacionalinis saugumas ir galimybės generuoti reikiamus energijos išteklius būtų užtikrintos. Tačiau, pasak jo, nereikia to daryti strimgalviais ir bet kokia kaina: „Reikia pasižiūrėti, gal galime elektrą pirkti per jungtis iš Švedijos. Ten esančios hidroelektrinės pagamina ją pigiau, nei pasigamintume mes patys. Ar Švedija yra nepatikima šalis? Manau, kad patikima.“
Siūlo įrengti vėjo jėgaines
B. Petrauskas, paklaustas, kiek kainuotų įrengti vėjo jėgaines, sako, kad tokius skaičiavimus atlieka specialistai, o partija to tikrai neskaičiavo. „Bet puikiai žinau, kad šie projektai gali puikiai gyvuoti Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje – valstybėse, kurios yra prie tos pačios Baltijos, prie tų pačių vėjų. Viskas priklauso nuo optimalumo“, – aiškina politikas.
Kiek kainuotų vėjo jėgainių parkai, anot B. Petrausko, yra apskaičiavę specialistai. „Jie tikrai atsiperka, nors tas atsipirkimas nėra toks greitas kaip žemyne. Jis kiek ilgesnis ir jo eksploatacija brangesnė. Tačiau ši energija nuolatinė, užtikrinta, ekologiškai švari, labai naudinga gyventojams“, – mintimis dalijasi politikas.
V. Gapšys teigia, kad Darbo partija savo programoje neakcentavo vėjo, saulės ar kitų alternatyvių ekologiškų energijos šaltinių, išskyrus mažąsias hidroelektrines. Jo manymu, visų kitų alternatyvių šaltinių kaina rinkoje kol kas nėra konkurencinga: „Reikia ją subsidijuoti, todėl į tai žiūrime atsargiai, nereikia jų vystyti.“
Vėjo parkai, anot V. Gapšio, gali tapti konkurencingi ir įdomūs. Visgi jis akcentuoja, kad žvelgiama į svarbų dalyką – kad tas alternatyvių energijos šaltinių atsiradimas nepadidintų kainos vartotojams, kad jie turėtų prieinamą ir pigią elektros energiją.
Džiaugiasi atpigusiu šildymu
Paklaustas, kiek konkrečiai galėtų atpigti šildymas per ateinančius ketverius metus, V. Gapšys tikina, kad šildymas atpigęs jau dabar, be to, tai priklauso nuo energijos kainos. „Ir jūs puikiai žinote, kad dujinio šildymo atveju tai priklauso nuo dujų kainos. Arbitražuose mes ginčijamės dėl permokėtų sumų. Jei būtų grąžinta permokėta suma (nors arbitražas lyg ir pralaimėtas, bet yra apskundimas), šildymą galima būtų atpiginti gerokai daugiau, žvelgiant ne tik į kuro kainą“.
Darbo partijos atstovo nuomone, reikia užtikrinti, kad šildymas nebrangtų, įvertinti įvairius dalykus, kad šildymo kainoms nebūtų didinamas PVM: „Manau, kad tai priklausys nuo įvairių veiksnių, kai bus susiklosčiusi konkreti situacija. Dujų kainas prognozuoti juk sudėtinga. Žinoma, mes kalbame apie biokurą, bet jo rinka irgi ribota.“
B. Petrauskas sako, kad paskutiniai du šildymo sezonai pasižymi džiuginančiais skaičiais – kainos Lietuvoje atpigo iki 27,8 proc. „Tam tikruose miestuose atpigimas dar didesnis. Kaune – 38,2 proc., Klaipėdoje – 34,1 proc., Vilniuje šiek tiek mažiau. Šis atpigimas susijęs su tuo, kad vykdome teisingą politiką, ieškome pigių dujų“, – tikina pašnekovas.
Socialdemokratų partijos nario teigimu, reikia paminėti ir renovaciją: „Per pastaruosius metus renovacija apėmė daugiau nei 1 100 namų, o ankstesniais metais ji vykdyta tik keliems šimtams. Jei žengsime tokiu tempu, per 10–15 metų galėsime renovuoti visus namus, atskirus mikrorajonus.“ Renovacija, anot B. Petrausko, yra ne tik geras postūmis siekiant sumažinti šildymo kainas, bet ir pagražinti miesto vaizdą, pagerinti gyvenimo sąlygas.
