Dėl kontrabandos ir netikro vekselio pagaminimo prieš teismą stojusio J. E. Petraičio byla ėmė krypti netikėta linkme – Vilniaus apygardos teismui prokuratūra pateikė kito, iki šiol atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal J. E. Petraičio pareiškimą, kaltinant Danijos pilietį, duomenis.

Paaiškėjo, kad per kratą J. E. Petraičio namuose pareigūnai rado pluoštą A. Bjerggaardo asmeninių laiškų – juos užsienietis rašė ne tik savo draugams, verslo partneriams, bet ir vienai gydytojai.

Be to, atskleista, kad dar 2008-ųjų pradžioje J. E. Petraitis pats kreipėsi į Danijos policiją, informuodamas, kad slapta seka A. Bjerggaardo elektroninį paštą. Lietuvis pareigūnų prašė dano neįspėti apie jo atliekamą tyrimą, tačiau netrukus danas pareigūnams taip pat parašė pareiškimą, prašydamas išsiaiškinti, kas seka jo paštą.

Šiuos laiškus J. E. Petraitis norėtų prijungti prie jam iškeltos baudžiamosios bylos – esą jie ne tik galimai atskleidžia dano veiklą, bet ir parodo, kas jis yra per žmogus.

„Elektroniniai laiškai atskleidžia, kaip jis mane apgauna, kaip jis ketina šantažuoti buvusią draugę, be to, iš tų laiškų iškyla klausimas apie jo psichinę būklę, nes Lietuvos prokuratūra iš Danijos tokių duomenų neišsireikalavo“, – teisme aiškino J. E. Petraitis, pažymėjęs, kad reikia ištirti, ar galima pasitikėti dano parodymais.

Vilniaus apygardos prokurorė Vilma Gužaitė pripažino, kad Danijos pareigūnai nepateikė duomenų apie A. Bjerggaardo sveikatos būklę, tačiau pas J. E. Petraitį rastuose laiškuose nerado nieko panašaus į šantažuojančius laiškus. Be to, ji pabrėžė, kad laiškai yra nesusiję su nagrinėjama byla dėl kontrabandos ir vekselio pagaminimo.

Tuo tarpu Danijos piliečiui atstovaujantis advokatas Artūras Bauža tikino nesąs tikras, kad A. Bjerggaardas rašė tuos laiškus, kurie buvo rasti kratos metu pas J. E. Petraitį. Pasak jo, kaltinamasis neteisėtu būdu buvo prisijungęs prie dano elektroninio pašto.

„Elektroninis paštas buvo ne tik galimai skaitomas, bet ir koreguojamas“, – teisme sakė advokatas.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė pas J. E. Petraitį rastų laiškų neprijungti prie baudžiamosios bylos – jie yra iš kito ikiteisminio tyrimo, be to, „reikia įvertinti, ar jie gauti teisėtu būdu“.

Dano advokatas A. Bauža teigė, kad užsienietis žada Lietuvoje J. E. Petraičiui iškelti naują bylą dėl neteisėto elektroninio pašto skaitymo.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje prokurorai 53 metų J. E. Petraitį kaltina tuo, kad neturėdamas leidimo bei nepateikęs muitinės kontrolei jis per Lietuvos Respublikos sieną gabeno didelės vertės antikvarinį daiktą, atlikdamas kontrabandą stambiu mastu, bei pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių ir jį realizavo.

Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad siekdamas neteisėtai išgabenti iš Lietuvos, J. E. Petraitis 2000 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki 3 d., iš kunigo R. Mikutavičiaus sesers nusipirko XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“. Ją laikė savo bute Vilniuje, o vėliau išgabeno negavęs būtino Kultūros paveldo departamento leidimo.

Skulptūra buvo išgabenta į Kopenhagą, vėliau ji atsidūrė Gioteborge (Švedija) ir atiteko J. E. Petraičio iš anksto surastam pirkėjui, tos šalies piliečiui, stambiam prekiautojui persiškais kilimais.

Po kurio laiko „Prisikėlęs Kristus“ vėl grįžo į Daniją. Skulptūra, nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta vieniems didžiausių šioje šalyje veikiančių aukciono namų „Bruun Rasmussen“. Kone 500 metų senumo 83 cm aukščio medinę skulptūrą, anksčiau priklausiusią prieš 13 metų nužudytam kunigui R. Mikutavičiui, aukcione legaliai įsigijo Austrijos pilietis.

J. E. Petraitis taip pat kaltinamas pagaminęs netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 1,8 mln. litų sumai – bei jį realizavęs.

Siekdamas įgyti teisę į svetimus pinigus, turėdamas savo verslo partnerio Danijos piliečio A. Bjerggaardo pasirašytų tuščių popieriaus lapų, verslo partneriui apie tai nenutuokiant, J. E. Petraitis ant vieno iš šių lapų pagamino netikrą paprastąjį vekselį. Nors puikiai žinojo, jog danas nėra jam įsiskolinęs. Pastarasis lietuvio verslininko prašymu, pasitikėdamas juo, pasirašė ant tuščių lapų. Ant vieno iš jų su A. Bjerggaardo parašu buvo atspausdintas tikrovės neatitinkantis paprastojo vekselio tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.

J. E. Petraitis pasirašė šį vekselį kaip kreditorius, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, bei pateikė jį pasirašyti jo tikslų nežinančiai žmonos seseriai.

Šį netikrą vertybinį popierių 1,8 mln. sumai 2008-ųjų sausį verslininkas pateikė notarei vykdomajam įrašui gauti, o kitą dieną – antstolei išieškoti pagal vykdomąjį įrašą. Atlikus kratą J. E.Petraičio bute buvo rasta tuščių lapų su A. Bjerggaardo parašais.

Nė dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo J. E. Petraitis kaltu neprisipažįsta, tačiau jį ir nukentėjusįjį teismas žada apklausti tik spalio pabaigoje.

J. E. Petraitis yra nesėkmingai kandidatavęs į Lietuvos prezidento postą. Jis nuo seno žinomas mūsų šalies teisėsaugininkams. 2005 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tyrę ikonų kontrabandos bylą, J. E. Petraitį buvo uždarę į areštinę, bet jo kaltės įrodyti nepavyko, jis byloje liko liudytoju.

2009-iais buvęs kandidatas į prezidento postą buvo teisiamas už 17 litų vertės marškinių vagystę iš padėvėtų drabužių parduotuvės „Humana“.