D. Žalimas: yra vertybių, kurių atšaukti referendumu negali net tauta

 (91)
Seime kyla įvairiai vertinamų iniciatyvų – prie tokių priskirtinas Konstitucinio Teismo (KT) galių apribojimas, apie kurį prieš pat šios sesijos pradžią kalbėjo kai kurie parlamentarai. Kol kas tokia iniciatyva tėra kalbų lygio, tačiau ką gali žinoti, kokia mintis šaus išrinktiesiems prieš artėjančius rinkimus.
Dainius Žalimas
Dainius Žalimas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Nes KT ir jo sprendimai kliūva ne vien mažai įtakingiems ir pasireklamuoti mėginantiems Seimo nariams, tradicinių partijų atskiri veikėjai taip pat neslepia savo nepasitenkinimo KT išaiškinimais. Apie KT galias ir įtaką valstybėje sekmadienį, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.

– Pradėkime nuo šios savaitės KT išaiškinimo, jog dabartinis rinkėjų skaičiaus skirtumas vienmandatėse apygardose prieštarauja Konstitucijai. Ir iš karto po to, kai šitas Jūsų sprendimas buvo paviešintas, ir VRK vadovas, ir Seimo narys, rinkęs parašus dėl kreipimosi į KT, kalbėjo, kad Seimo nariai tam labai prieštaravo, jie nenorėjo jokių pakeitimų. Tai taip išeitų, kad Lietuvoje galiojo Konstitucijai prieštaraujanti tvarka, ir Seimo nariai tylėjo?

– Na, tiesą sakant, kad galiojo Konstitucijai prieštaraujanti tvarka, tai yra aišku tik po mūsų, t. y. KT sprendimo. Iki tol yra preziumuojama, kad ta tvarka Konstitucijai neprieštarauja, tačiau tam tikrų abejonių buvo daugiau, nei akivaizdu. Tos apygardos nebuvo optimizuojamos, nebuvo siekiama kuo tolygesnio rinkėjų paskirstymo, atvirkščiai, buvo įstatymu praplėstos leistinos ribos. Juk ta 10 proc. nuokrypio riba egzistavo, bet vėliau buvo leista 20 proc. Dabar pagal dabartinę būklę jau būtų kelios apygardos, kurios būtų viršijusios ir tą 20 proc. nuokrypį. Na, ir galų gale per paskutinius rinkimus mes savo byloje irgi matėme, ESBO demokratinių institucijų biuras irgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje su apygardomis yra blogai, nes pernelyg didelės disproporcijos. Tai, aišku, tą matant, galima būtų kelti klausimą, kodėl nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų.

– Gerai, tai tada pakalbėkime apie dar vieną išsakytą mintį tuo metu, kai vyko referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Prieš pat to referendumo įvykimą buvo toks netiesioginis KT paaiškinimas, kad tas referendumas prieštarautų Konstitucijai. Kaip tada su tautos, kaip suvereno, galia – KT lyg ir užkerta tam kelią savo tokiu išankstiniu paaiškinimu?

– KT iš tiesų niekam kelio neužkerta, bet Konstitucija yra vertybių sistema. Tam tikros vertybės yra tokios, kurių atšaukti negali net ir pati tauta. Tai iš tiesų yra tam tikros amžinosios nuostatos, kurios įtvirtintos, pavyzdžiui, 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte, aš turiu galvoje nepriklausomybę ir demokratiją, kurios net referendumu negali būti panaikintos. Ir yra kitos nuostatos, kurių negalima apeiti, keičiant tokias Konstitucijos nuostatas, kurias galima keisti lengvesne tvarka. Tai, ką jūs minėjote, pavyzdžiui, dėl žemės, jeigu dabar žiūrėtume atgal, vertintume, tai yra narystės ES aktas. Pagal jį Lietuvos respublika yra visateisė ES narė, turi vykdyti absoliučiai visus įsipareigojimus, iš jų ir laisvo asmenų, kapitalo judėjimo srityje, kas suponuoja ir tai, kad ir kiti ES piliečiai turi teisę tokiomis pačiomis sąlygomis, pabrėžiu – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai – čia įgyti žemės. Tai toks referendumas, kuris užkirstų tam kelią, prieštarautų ne tik narystės įsipareigojimams, prieštarautų ir tai pagrindinei, principinei nuostatai, įtvirtintai akte dėl narystės ES, kad Lietuva yra visateisė ES narė. Tai KT viso labo pasakė, kad, kalbant apie Konstitucijos pakeitimus, negali būti daromi tokių nuostatų pakeitimai, kurie prieštarautų kitoms nuostatoms, prieštarautų toms nuostatoms, kurios keičiamos tik referendumu.

– O tada KT juk turi tokias galias panaikinti referendumo rezultatus?

– Ne, neturi. Kai kuriose valstybėse turi, mes tokių galių tikrai neturime. Iš principo, ką KT galėtų hipotetiškai daryti, bet to niekada nebuvo, tai įstatymas, koks jis bebūtų, priimtas referendume ar Seime, jis gali irgi būti konstitucinės kontrolės objektas. Tai netgi referendumu priimtą įstatymą, KT galėtų tirti, kiek jis atitinka Konstituciją, taip pat, jeigu tai būtų Konstitucijos pataisos, kiek tos Konstitucijos pataisos pagal priėmimo tvarką arba pagal savo turinį neprieštarauja tiems imperatyviems principams, įtvirtintiems Konstitucijoje. Taip, KT tą galėtų daryti.

– Jūs, KT, esate tokia valstybė valstybėje. Už jūsų tik sąžinė ir Dievas po to, kai priimate sprendimus. Kaip galite garantuoti, kad tikrai neklystate?

– Na, garantuoti, kad neklysti, žmogiškai turbūt negali niekas, nes kas nedirba, tas ir gali neklysti. Bet iš tiesų tai yra elementarus ir valdžių padalijimo sąrangos dalykas, ir elementarūs principai, kad politinė valdžia vis dėlto turi laikytis Konstitucijos. Ir tam yra garantas KT. Aš pabrėžčiau, kad KT įgaliojimai yra kylantys iš Konstitucijos tiesiogiai, jie yra patvirtinti tautos referendumu, o pats KT yra formuojamas ne kieno nors kito, o Seimo. Bet jis turi būti nepriklausomas, kitaip jis negalėtų kontroliuoti nei Seimo, nei kitų politinių institucijų veiksmų.

– Ką Jūs manote apie individualų konstitucinį skundą, nes Jūsų autoritetas žmonių akyse, turiu galvoje KT, yra žymiai didesnis negu teismų apskritai?

– Juokaujant galima pasakyti, nebūčiau tikras, kad paskui tas autoritetas būtų tiek aukštesnis, kiek yra dabar, nes, žvelgiant į kitų šalių patirtį, tai maždaug 90 procentų KT pasiekiančių žmonių skundų būna nepriimtini. Tai nereikėtų čia turėti iliuzijų, kad KT ims ir nagrinės visus klausimus besąlygiškai. Bet, jeigu kalbėti rimčiau, tai yra europinė tendencija, didžioje dalyje Europos KT tokia kompetencija yra.

Bet, ką aš norėjau pabrėžti, yra tam tikros sąlygos. Visų pirma, asmuo negali kreiptis dėl bet kokio įstatymo, tik dėl to, kuris pažeidžia jo konkrečias teises, ir jis tai turi įrodyti. Antra, turi būti išeikvotos visos kitos priemonės, tai, iš esmės, tik tada, kai yra įvykę visi teisminiai procesai jo atžvilgiu, na, ir tarkime, teismai dėl vienų ar kitų priežasčių neatkreipė dėmesio į konstitucingumo klausimą, ir kai yra galutinis sprendimas. Ir, trečia, yra tam tikras terminas. Na, mėnuo? Bet galbūt šiek tiek daugiau – 2–3 mėnesiai? Ir po to jau žmogus netenka tos teisės kreiptis, nes kitaip mes turėtume tikrai nesibaigiančią skundų laviną, ir joks teismas su tuo nesusidorotų. O, galų gale, juk čia nėra KT pagrindinis uždavinys. Yra bendrosios kompetencijos, administracinės jurisdikcijos teismų, kurie pirmiausia atsakingi už žmonių skundus valstybėje, sprendimai.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (210)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

Tokių stebuklų dar nėra buvę: kuo gali virsti karinė slėptuvė (123)

Pajūrio regioniniame parke – nemažai įvairių „stebuklų“, kai draustiniuose visais būdais stengiamasi įrodyti buvusios sodybos faktą ir pasinaudoti vienintele galimybe ten statyti namus. Pavyzdžiui, oficialiai kaip rūsį bandoma įregistruoti ir buvusius karinius įtvirtinimus arba slėptuvę.

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos (16)

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (222)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (270)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Augulienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.