D. Radzevičius apie teismo sprendimą: superpapildyta prokuroro komentaru

 (136)
Vilniaus apygardos teismas antradienį panaikino įpareigojimą naujienų agentūros BNS redaktorei atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtomis pripažino jos namuose, garaže, automobilyje atliktas kratas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Teismas patenkino BNS redaktorės skundą ir panaikino atitinkamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Teismo sprendimo motyvai paskelbti už uždarų durų.

Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prokuroro prašymu teisėjas Gediminas Viederis lapkričio 7 dieną įpareigojo BNS redaktorę atskleisti, kas pateikė informaciją apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus, jog prieš Lietuvą rengiamos informacinės provokacijos. Teisėjo sprendimu taip pat buvo skirta krata namuose, garaže bei automobilyje.

"Naujienų agentūra BNS džiaugiasi, kad Vilniaus apygardos teismas ištaisė šią klaidą, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka Lietuvos konstitucinę doktriną ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką", - teigiama BNS pranešime spaudai.

Naujienų agentūra BNS teigia Vilniaus apygardos teismo sprendimą laikanti svarbiu precedentu ginant žiniasklaidos laisvę Lietuvoje.

D. Radzevičius: super!

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs apie Vilniaus apygardos teismo sprendimą, reagavo džiaugsmingai: „Super!“ Jis teigė galįs tik padėkoti kolegoms iš naujienų agentūros BNS, kad apgynė svarbiausius demokratijos principus.

„Vadinasi, teisūs buvo visi tie, kurie kalbėjo apie problemą, susijusią su Lietuvos teisėsaugos darbu ir informacijos šaltinio paslaptimi bei jos išsaugojimu. Tai dar kartą įrodo, kad visos keltos problemos dėl įstatymų taikymo (turiu omenyje dėl Baudžiamojo proceso kodekso ir dėl teisėsaugos kompetencijos institucijų) tiesiog įrodė, kad reikia keisti įstatymus. Gaila, kad Seimas, vietoje skubaus įstatymo pakeitimų, nutarė svarstyti tik pavasario sesijoje“, - sakė D. Radzevičius.

„Šitas pavyzdys galbūt parodys teisėsaugai ir gal kiti neskubės daryti tokių nesąmonių bei palauks, kol bus sutvarkyti įstatymai“, - pridūrė Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas.

Klausiamas, kokią reikšmę aukštesnės instancijos teismo sprendimas turės ateičiai, D. Radzevičius priminė, kad teismo motyvai garantuotai turės būti analizuojami keičiant teisės aktus dėl žurnalistų teisės išlaikyti šaltinio paslaptį.

D. Radzevičius taip pat pažymėjo, kad pripažinimas, jog kratos žurnalistų namuose, garaže ir automobilyje buvo neteisėtos, iškart reiškia, jog visi kratų metu surinkti įrodymai nebeturės jokios įrodomosios galios.

„Be jokios abejonės, negali būti naudojami. Pasakysiu dar daugiau: tik nuo mūsų kolegų, kurie patyrė žalą, požiūrio priklausys, ar jie norės, kad ta žala būtų kompensuota. Aš turiu omenyje valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kuri pagal mūsų įstatymus turi būti bent jau kompensuojama, jeigu ne atstatoma. Atstatyti šiuo atveju turbūt jau sunku, bet tik nuo jų geranoriškumo gali priklausyti, kaip bus toliau pasielgta“, - sakė D. Radzevičius.

Jo teigimu, prezidentės D. Grybauskaitės principinė iniciatyva dėl šaltinių apsaugos buvo labai gera, nors Seimas teisės aktų pakeitimams pritarė tik po pateikimo. D. Radzevičius teigia besiviliantis, kad teisėsaugos institucijos, reaguodamos į Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir iniciatyvas keisti teisės aktus dėl šaltinių apsaugos, nebesiims žmogaus teises pažeidžiančių veiksmų.

Prokuroras: žurnalistei priklausančiuose daiktuose esanti informacija tebelieka žinoma tik jai pačiai

Vilniaus apygardos teismui priėmus neskundžiamą nutartį dėl kratos žurnalistės namuose, informacija, kuri buvo kratų metu paimtuose daiktuose, išliks žinoma tik jos teisėtiems savininkams.

Kaip teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, komentuodamas šiandien priimtą teismo sprendimą tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas pabrėžė, kad šio tyrimo metu žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsauga buvo užtikrinama jo sprendimu atidėjus susipažinimą su informacija, kuri buvo minėtos kratos metu paimtuose daiktuose, iki galutinio teismo sprendimo.

Jo teigimu, atsižvelgiant į teismo sprendimą, tyrėjų paimti daiktai jau artimiausiu metu bus atiduoti jų savininkams, o padarytos anksčiau grąžintų daiktų skaitmeninio turinio kopijos bus sunaikintos jų akivaizdoje, taip kaip ir buvo kopijuojamos.

Toks prokuroro sprendimas leido užtikrinti, kad teismui priėmus žurnalistei palankų sprendimą, ši informacija taip ir netaps žinoma niekam, išskyrus jos teisėtus savininkus, ir žurnalisto informacijos šaltinio paslaptis liks išsaugota. Savo ruožtu minimas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo tęsiamas toliau, teigiama prokuratūros pranešime.

BNS pranešus apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą dėl galimų informacinių provokacijų, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto valstybės paslapties atskleidimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai. VSD vadovas Gediminas Grina žurnalistams sakė, kad informacinės atakos gali tapti intensyvesnės dėl Lietuvos pirmininkavimo ES.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. R. Lopata: mano nuomone, tai yra originalų originalas

Vasario 16-osios akto suradimui nereikėjo jokių didelių investicijų: užteko asmeninės profesoriaus Liudo Mažylio iniciatyvos ir menko Vytauto Didžiojo universiteto finansavimo komandiruotės išlaidoms padengti, sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Vasario 16-osios akto atradėjas L. Mažylis: portretas

Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių.

Dėl M. Adomėno teisinės neliečiamybės spręs nauja komisija

Seimas nusprendė sudaryti naują komisiją, kurį spręs dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės.

A. Bumblauskas ragina kol kas nesidžiaugti: nelabai pasitikiu tokiais atradimais (165)

Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad Vokietijoje rastas, kaip manoma, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas gali būti ne originalas, o tik posėdžio protokolas. Jis kartoja iki šiol nežinojęs profesoriaus Liudo Mažylio, kuris tokiems atradimams esą neturi reikiamos kompetencijos.

Už lygybės ir įvairovės puoselėjimą apdovanoti L.Donskis, „Baltic Pride“ rengėjai, krizių centro vadovė (8)

Ketvirtą kartą surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus įvertintas pernai miręs filosofas Leonidas Donskis.