Anot jo, reikia siekti, kad visi vaikai Lietuvoje augtų šeimose - jei ne biologinėse, tuomet pas gerai paruoštus globėjus arba įvaikinti Lietuvos, o ne užsienio šeimų.

"Tikime, kad Lietuva subrendo pagaliau tam, kad kiekvienas vaikas galėtų gyventi šeimoje, ir jeigu jau nepavyko biologinėje, tai tada pas gerai paruoštus globėjus arba įvaikinus, pabrėžiu, Lietuvoje. Tarptautinis įvaikinimas yra prasta praktika. Ji rodo, kad valstybė nesusitvarko. Tarptautinis įvaikinimas yra beveik tokia pati prasta praktika kaip ir institucinė globa", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D.Pūras.

Anot psichiatro, globos įstaigose gyvenantiems vaikams blogai tai, kad jose, kad ir kokios geros jos būtų, nesuformuojamas jų emocinis prieraišumas prie globėjų. Jis pabrėžė, kad negalima atimti vaikų iš tėvų dėl skurdo.

"Mes turime stiprinti pagalbą biologinėms šeimoms, tėvams, kurie augina vaikus. Ta pagalba yra labai nepakankama - finansinė nepakankama, bet ir normalios psichologinės, socialinės pagalbos trūksta šioms šeimoms. Kartais lengva ranka atimami vaikai į įstaigas, ir mes siūlome šią praktiką pagaliau užbaigti. (...) Vaikų iš šeimų negalima atiminėti, pavyzdžiui, dėl skurdo, dėl to, kad yra ekonominių nepriteklių", - kalbėjo psichiatras.

Pasak D.Pūro ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, siekiant pertvarkyti globos sistemą ir kad daugiau vaikų augtų šeimose, didesnį dėmesį reikėtų skirti tėvų, ypač priklausančių socialinės rizikos grupėms, pagalbai, švietimui, gerinti jų tėvystės įgūdžius, specialiai apmokyti būsimus globėjus, taip pat galbūt kurti mažesnes globos įstaigas, kad jose augtų ne šimtai, o iki šešių vaikų.

"Norint pasirengti tinkamai globos reformai, mums visiems reikia pasiruošti, kad tas pereinamasis laikotarpis bus iš tikrųjų labai sunkus ir jis pareikalaus papildomų lėšų", - kalbėjo SOS "Vaikų kaimai" vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė.

"Mūsų valstybė tarsi įstatyminiu lygmeniu deklaruoja, kad prioritetas yra, kad vaikas augtų šeimoje, tačiau iš tiesų nei finansiškai, nei politiškai nevykdomi tie veiksmai, kurie turėtų būti vykdomi, kad tai tikrai būtų užtikrinta", - teigė laikinoji ŽTSI direktorė Dovilė Šakalienė.

Prieš spaudos konferenciją prie pastato, kuriame yra BNS redakcija, piketą surengė Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga (LTJS).

"Visame pasaulyje įvedama ta vaikų teisių koncepcija, kuri neturi nieko bendro su vaikų apsauga. Šiuo metu smurtas prieš vaikus yra negalimas, yra priimti įstatymai ir ties įstatymai yra taikomi. Tačiau dabar yra priimami papildomi įstatymai, kur yra labai neaiškios sąvokos, kuriomis remiantis galima paimti vaiką iš šeimos dėl to, kad jei jis nueis pas odontologą ir jo dantukai yra neišvalyti ar neduok Dieve jis turi kariesą. Viskas, vadinasi, tai yra vaikų nepriežiūra ir socialinės rizikos šeima", - žurnalistams dėstė LTJS lyderis Julius Panka.

Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos atstovai taip pat atėjo į spaudos konferenciją BNS redakcijoje. Dalyvių pasisakymus jie nuolat pertraukinėjo savo komentarais ir galiausiai privertė ją užbaigti šaukdami, kad šeimynos yra "uabai", kad tai vaikų "privatizavimas". Tačiau jie negalėjo atsakyti į D.Šakalienės klausimą, ar jų pačių šeimos yra "uabai".

Ketvirtadienį Europoje prasideda kampanija "Atverkime duris Europos vaikams", kuria siekiama, kad visi vaikai augtų tėvų, įtėvių ar globėjų šeimose, o ne uždarose, iki 120 vaikų talpinančiose įstaigose.

Kampanija norima atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į patalpinimo įstaigose daromą žalą vaikams ir kūdikiams, šviesti visuomenę apie būtinybę vaikus globoti šeimose bei paskatinti ES šalis pasinaudoti 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos galimybėmis reformuojant vaikų globos sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje globos įstaigose gyvena apie 4 tūkst. vaikų.