Taip pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Išgalvota dingstis... apie tariamą pavojų, kuris kyla iš Rusijos, veikiausiai ir yra tas kamufliažas, kuriuo dengiami tolesni NATO plėtros planai mūsų sienų pusėn“, - pabrėžė D. Peskovas.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sako, kad britų karių permetimas į Baltijos šalis nepadeda didinti stabilumo Europos kontinente.
„Tai, kas vyksta paskutiniu metu, neprideda stabilumo regionui, o atvirkščiai, mano nuomone, kelia regiono stabilumui pavojų“, - teigė M.Zacharova.
Ji sakė, kad „būtina išgirsti ir suprasti tokių veiksmų motyvaciją“.
Didžioji Britanija ketvirtadienį paskelbė į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųsianti kuopą karių, siekiant užkirsti kelią Rusijos provokacijoms.
Britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas teigė, kad „tai yra dar viena garantija sąjungininkams rytiniame NATO pakraštyje“, reaguojant į Rusijos provokacijas ir agresiją.
„Tai atitinka mūsų politiką užtikrinti pastovesnį buvimą rytinėje NATO dalyje atsakyti į bet kokią tolesnę Rusijos provokaciją ir agresiją“, - žurnalistams Briuselyje sakė M.Fallonas, atvykęs į NATO gynybos ministrų susitikimą.
Didžioji Britanija pratyboms ketina atsiųsti kuopą - apie 100 - karių, kurie bus nuolat rotuojami. Kariai turėtų atvykti per kelis artimiausius mėnesius.
Britai teigia, kad siųsdami karius jie prisideda JAV ir Vokietijos vadovaujamos iniciatyvos.
Panašiu principu pajėgas yra dislokavusios Jungtinės Valstijos, tačiau jų karių yra kelis kartus daugiau - po kuopą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos daugiau karių į pratybas siųsti pradėjo ir kiti sąjungininkai, tačiau jie tai daro nereguliariai.
NATO vadovas: pritariu D. Britanijos sprendimui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pritaria Jungtinės Karalystės sprendimui pasiųsti karių į Baltijos valstybes ir Lenkiją. Tokią mintį jis šiandien išsakė per spaudos konferenciją, vykusią po NATO valstybių narių gynybos ministrų susitikimo.
Anot J. Stoltenbergo, NATO žengė svarbų žingsnį, stiprindamas Aljanso kolektyvinio saugumo sistemą.
„Šiuo metu turime visas galimybes greitojo reagavimo pajėgas padaryti dar stipresnes, greitesnes ir dar veiksmingesnes. Šis pajėgų skaičius pasieks 40 tūkst. vienetų. Tai du kartus didesnis skaičius nei dabartinės NATO greitojo reagavimo pajėgos“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius.