Skandalinga istorija

Daug vargo D. Kepeniui sukėlusi istorija vyko netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Skelbta, kad 1993 metais skandalingai pagarsėjęs verslininkas Arvydas Stašaitis įkūrė keletą draudimo kompanijų: viena iš jų buvo „Sveikuoliai“. Bendrovės „Sveikuoliai“ vienas iš steigėjų buvo D. Kepenis.

Bendrovė užsiėmė sveikatinimo paslaugomis, tačiau taip pat rinko pinigus iš žmonių kaip indėlius, vėliau bendrovė bankrutavo ir, kaip skelbta, visi pinigai dingo.

Anksčiau, 1995 metais, žiniasklaidoje skelbta, kad D. Kepenio namuose buvo atliekamos kratos, ieškant finansinių dokumentų, taip pat skelbta, kad bendrovė iš žmonių surinko milijonus litų indėlių, dauguma jų nežinia kur dingo.

Teisėsauga nieko nenustatė

Tačiau teisėsaugos tyrimas nenustatė D. Kepenio kaltės. Dabar jo teigimu, jis pats pripažintas nukentėjusiuoju šioje istorijoje.

Tuometinis D. Kepenio verslo partneris A. Stašaitis buvo apkaltintas finansiniais nusikaltimais ir už grotų praleido apie 5 metus. Tačiau jis už grotų buvo pasiųstas be teismo sprendimo, o nuteisti verslininko taip ir nepavyko – suėjo senaties terminas.

Vėliau jis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Šis teismas 2002-aisiais patenkino lietuvio ieškinį ir priteisė jam 29 tūkst. eurų dėl neteisėto kalinimo.

Dar vėliau A. Stašaitis vėl buvo kaltinamas pinigų iššvaistymu, susijusiu su kita organizacija, tačiau teismas jį išteisino.

D. Kepenis: aš pats buvau pripažintas nukentėjusiuoju

D. Kepenis DELFI teigė, kad byloje pats buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Be to, daug metų stengėsi grąžinti žmonėms prarastus pinigus.

„Viskas baigėsi tuo, kad aš buvau gavęs iš Vidaus reikalų ministerijos departamento žinią apie tai, kad toje byloje buvau nukentėjęs. Ta kompanija bankrutavo, ten penketą metų vyko tyrimai, tardymai. Buvo iškelta byla, aš buvau toje byloje tarp tų žmonių, kurie buvo įtariami. Bet man ta byla buvo nutraukta, o po to atėjo laiškas, kad aš toje byloje buvau pripažintas nukentėjusiu“, - kalbėjo D. Kepenis.

Paklausus, kur vis gi dingo milijonai, kurie buvo surinkti kompanijos, D. Kepenis teigė, kad įmonėje paprasčiausiai nesusitvarkė darbuotojai ir ji bankrutavo: „Ten gal buvo kalba apie milijoną litų. Buvo dvi organizacijos, kurios įkūrė tą draudimo kompaniją: Lietuvos verslininkų sąjunga ir Lietuvos sveikuolių sąjunga. Mes pasirašėme tą steigimo sutartį, aš buvau sveikuolių sąjungos prezidentas, o verslininkų sąjungos prezidentas buvo A. Stašaitis. Buvome įkūrę tą kompaniją, jos tikslas buvo padėti žmonėms, kurie rūpinosi savo sveikata ir sudaryti sąlygas jiems mokytis sveikatos ir atsitikus nelaimei patekti į saugią ligoninę.

Bet atsitiko taip, kad žmonės, kurie tą kompaniją tvarkė, buvo pasamdyti: direktorius, darbuotojai, jiems nepavyko susitvarkyti su reikalais, kompanija bankrutavo. Žmonės buvo nukentėję, ilgą laiką jiems skolos buvo grąžinamos įvairiausiais būdais. A. Stašaitis buvo kalėjime, bet jis penketą metų atsėdėjęs be teismo. Po to jis Strasbūre laimėjo bylas ir gavo išmokas.“

Pasak D. Kepenio, jis pats nukentėjusiems žmonėms grąžino pinigus iš savo kišenės ir dabar didžioji dalis pinigų yra grąžinti : „Kadangi aš buvau steigėjas, aš sakiau žmonėms, kad aš esu kaltas dėl to, kad jie prarado pinigus. Daug metų aš stengiausi žmonėms įvairiausiais būdais tuos pinigus grąžinti. Mano asmeniškai žmonėms buvo grąžinta skaičiuojant litais apie keli šimtai tūkstančių litų. A. Stašaitis irgi savo ruožtu tuos pinigus grąžino, kiek galėjo. Dabar negaliu pasakyti, ar dar liko kažkokia suma negrąžinta.

Tiems žmonėms, kuriems nebuvo atlyginta, jie galėjo kreiptis, bet A. Stašaičiui nebuvo sudarytos sąlygos ieškoti tų pinigų ir kol jis sėdėjo kalėjime, tie pinigai nežinia kur ir dingo. Didelė dalis pinigų žmonėms buvo grąžinti įvairiausiu būdu.“

Moteris teigė pinigų neatgavusi iki šiol

LNK televizijos laidos „KK2“ eteryje prieš kelis mėnesius buvo kalbinama moteris, kuri teigė, kad šiai draudimo bendrovei sumokėjo 800 markių ir 200 dolerių.

Ji aiškino, kad pinigų jai grąžinti nesutiko ir ji jų neatgavo iki šiol.

Moteris buvo išsisaugojusi ir seną dokumentą, kuriame nurodytą, kiek pinigų ji atidavė bendrovei.