Ir nors prezidentė dar nepasakė, ar dalyvaus 2014-ųjų prezidento rinkimuose, tačiau jau nedaug kas abejoja, kad internete pasklidę filmukai iš kelionės Niujorke yra politinės kampanijos dalis. Todėl DELFI domisi, kas yra D. Grybauskaitės priešininkai, kurie džiaugtųsi, jei prezidentei nesisektų.

„Jo vardas legionas, aš jums pasakysiu“, - klausiamas apie D. Grybauskaitės priešus juokavo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, laikomas vienu stipriausių prezidentės rėmėjų.

Darbo partija

Darbo partijai pagrindas nemėgti D. Grybauskaitės atsirado lipdant koaliciją su socialdemokratais po praėjusių Seimo rinkimų. Kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje „darbiečiai“ laimėjo daugumą, o pagal mandatus atsidūrė trečioje vietoje po socialdemokratų ir konservatorių, jie visai pagrįstai tikėjosi, kad suformavus daugumą su socdemais pagrindiniai Darbo partijos lyderiai užims aukščiausius postus valstybėje.

Tačiau šiems skersai kelio stojo prezidentė D. Grybauskaitė, pareikalavusi, kad aukščiausiuose postuose nebūtų asmenų, kurie teisiami juodosios buhalterijos byloje. Kadangi prezidentas turi gana didelės įtakos formuojant ministrų kabinetą, prezidentės reikalavimus negalėjo būti neišgirstas.

„Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama dėl „juodosios buhalterijos“ ir neskaidrios veiklos ir kurios partijos lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje“, - po Seimo rinkimų sakė D. Grybauskaitė.

Nepavykus įtikinti socdemų atsisakyti koalicijos su Darbo partija, D. Grybauskaitė pasiekė, kad vienas artimiausių Viktoro Uspaskicho bendražygių Vytautas Gapšys netaptų Seimo pirmininku, o į ministrų postus kelią užkirto keletui kitų Darbo partijos vilkų: Loretai Graužinienei, Kęstučiui Daukšiui ir Virginijai Baltraitienei.

„Darbo partija, mano galva, pirmoje eilėje gali pravesti stiprią anti-agitaciją prieš D. Grybauskaitę, nes jie turi gerą palaikymą visuomenėje, pakankamai daug žmonių į juos žiūri su simpatija ir į jų nuomonę vienaip ar kitaip įsiklausoma. Todėl „darbiečių“ anti-agitacinis veiksmas gali būti įspūdingas ir atimti iš jos keletą procentų“, - svarstė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Jo teigimu, labiausiai D. Grybauskaitei pakenktų, ne Darbo partijos kandidato į prezidentus veiksmai, bet idėjinio Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho kritikos strėlės. Pasak L. Bielinio, Darbo partijos elektoratas nėra racionalus ir dažnai paklūsta emocijoms, todėl jis stipriau reaguoja į emocinius dirgiklius, atsainią ir pajuokiančią V. Uspaskicho laikyseną.

Pati Darbo partija kol kas mąsto į prezidentus kelti Artūrą Paulauską.

Savo ruožtu V. Landsbergis sako, kad „darbiečiai“ yra pavojingi, nes geba įžūliai elgtis.

„Ši grupė yra labai pajėgi, nes ji labai įžūli, o socialdemokratai neprincipingi. Jie turbūt bijo, kai Darbo partija, kaip paprastai būna su koalicijos nariais, naudoja pasitraukimo šantažą. Tai matyt jiems daroma įtaka, jie darosi pavaldūs, o Darbo partijai nėra ką prarasti“, - apie „darbiečius“ svarstė europarlamentaras V. Landsbergis.

V. Gailius ir Co.

Vitalijus Gailius
Dar viena grupė žmonių, kuri jau pakenkė ir dar kenks D. Grybauskaitės įvaizdžiui, yra susijusi su buvusiais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu. D. Grybauskaitei nepalankiausia yra tai, kad abu pareigūnai laimėjo teismus, tad teisiškai žiūrint jie buvo atleisti neteisėtai, o prezidentė jų atleidime vaidino tikrai ne patį menkiausią vaidmenį.

Kaip žinoma, prezidentė aiškiai pasisakė už šių dviejų pareigūnų atleidimą iš FNTT, mat remiantis melo detektoriaus duomenimis kilo įtarimų, kad V. Giržadas dienraščiui „Lietuvos rytas“ galėjo nutekinti informaciją apie Lietuvos banko ir Vyriausybės planus nacionalizuoti banką „Snoras“. Buvęs FNTT direktorius V. Gailius nesutiko savo pavaduotojo atleisti.

Šiuo metu V. Gailius yra Seimo narys, dirba Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir nepraleidžia progos pakritikuoti D. Grybauskaitės.

Kaip teigia politologas L. Bielinis, prie V. Gailiaus natūraliai šliejasi vadinamieji pilietininkai bei neformalaus „Tie-sos“ judėjimo šalininkai, kurie irgi kritikuoja D. Grybauskaitės veiksmus arba neveiklumą teisėsaugos srityje: pavyzdžiui, šalies vadovei kritikos strėlės lekia dėl paramos generaliniam prokurorui Dariui Valiui ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos.

„Per V. Gailių išeina stiprūs ryšiai į visuomenininkų grupes. Per šiuos visuomenininkus gali būti matomas tam tikras neigiamas poveikis D. Grybauskaitės reitingams – nemanau, kad didelis, bet jis bus“, - svarstė L. Bielinis.

Maža to, V. Gailius dirba Liberalų sąjūdžio frakcijoje, todėl kyla klausimas, ar liberalai bus nusiteikę paremti D. Grybauskaitę per prezidento rinkimus. Praėjusiuose rinkimuose Liberalų sąjūdis atliko nemažą techninio darbo dalį, tačiau kaip liberalai elgsis kitų rinkimų metu, nėra aišku.

Kaip DELFI sakė vienas Liberalų sąjūdžio atstovas, kol kas bent kiek formalesnės diskusijos šiuo klausimu partijoje nebuvo. Jis net svarstė, kad tokia diskusija galbūt net atidėliojama sąmoningai.

„Aš nežinau, ar šita V. Gailiaus epopėjos paliesta žmonių grupė yra taip giliai paliesta, kad eitų kategoriškai prieš D. Grybauskaitę. Tik tiek, kad ta grupe galima manipuliuoti, galbūt. Kad ji neremtų D. Grybauskaitės. O tai jau yra parama kitiems. Visokių niuansų atsiranda“, - svarstė V. Landsbergis.

Buvusio patarėjo dūriai ir dantį griežiantis Z. Vaišvila

Linas Balsys
L. Bielinis neatmetė galimybės, kad prie bendro „triukšmo“ prieš D. Grybauskaitę gali prisidėti ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris kartą jau bandė ieškoti D. Grybauskaitei pamainos.

„Tačiau jo tikslas – ne tiek atimti balsų, kiek kalbėti prieš kažką vardan savęs. Pašpilkuoti ir panašiai. Rinkimai jam tik dar vienas pretekstas pakalbėti ir parodyti save“, - teigė L. Bielinis.

Dantį ant D. Grybauskaitės griežia ir ne itin žinomas signataras Zigmas Vaišvila, kurį paskutinį kartą prieš D. Grybauskaitę panaudojo „darbiečiai“, leidę jam kalbėti iškilmingame Seimo posėdyje Sausio 13-osios proga.

Šiame posėdyje Z. Vaišvila pasinaudojo suteikta tribūna sąskaitų suvedinėjimui ir pareiškė, kad 1990 metų liepą D. Grybauskaitė buvo „premijuota“ už gerą darbą Partinėje mokykloje.

Prie panašaus pavienių priešininkų tipo tikriausiai galima priskirti ir buvusį D. Grybauskaitės atstovą spaudai Liną Balsį, kuris tapęs Seimo nariu nepraleidžia progos išsakyti neigiamos nuomonės apie prezidentę.

L. Balsys labiausiai kritikuoja D. Grybauskaitę dėl energetikos, tačiau po prezidentės metinio pranešimo Seime buvęs patarėjas dūrė dar stipriau: buvusios savo viršininkės pastangas išryškinti patriotinius elementus palygino su Rusijos prezidento Vladimiro Putino šovinizmu.

Dantį griežia kai kurie socdemai?

D. Grybauskaitės priešais arba bent jau konkurentais gali tapti ir kai kurie socialdemokratai, ypatingai tie, kurie prezidentę laiko konservatorių sąjungininke. L. Bielinis neabejoja, kad socialdemokratai iškels savo kandidatą prezidento rinkimuose, nes taip jiems naudingiau.

„Jau per anuos rinkimus dalis socialdemokratų buvo įsitempę, kad dalis jų rinkėjų palaikė D. Grybauskaitę, nes nebuvo intensyviai agituojama už A. Butkevičių. Šįkart jie elgsis strategiškai teisingai – turės savo kandidatą ir mobilizuos savo rinkėjus“, - svarstė L. Bielinis.

Neoficialiai kalbama, kad socialdemokratų kandidatu į prezidentus galėtų tapti šiuo metu itin populiarus premjeras A. Butkevičius arba sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, taip pat europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, galbūt krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

D. Grybauskaitei būtų naudingiausia, jeigu socdemai į rinkimus nesiųstų „sunkiosios artilerijos“, tai yra A. Butkevičiaus ir Z. Balčyčio.

Neatmestina, kad D. Grybauskaitei nepalanki gali būti ir ta socialdemokratų dalis, kuri siejama su vadinamaisiais „valstybininkais", siekiančiais sumažinti šalies vadovės įtaką ir manančiais, jog socdemų pirmininkas A. Butkevičius yra pernelyg palankus prezidentei.

Verslo grupės

Darius Mockus ir Vydas Gedvilas
Savo kadencijos metu prezidentė D. Grybauskaitė ypatingai atsiribojo nuo verslo struktūrų, tačiau kai kurios jų kartais traktuojamos kaip priešiškos šalies vadovei. Pavyzdžiui, ne itin seniai įvykęs įmonės „MG Baltic“ akcininko ir prezidento Dariaus Mockaus susitikimas su Darbo partijos deleguotu buvusiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu pakurstė kalbas apie galima sąjungą prieš prezidentę.

„Visada visko gali būti. Daugelis priešininkų ieško vienas kito, kad susitelktų ir būtų stipresni. Tačiau šiuo atveju tai hipotezė“, - teigė L. Bielinis.

„Aš manau, kad ši verslo grupė turi jėgos ir ypač informacinį potencialą, todėl vienaip ar kitaip gali paveikti rinkėją – televizijos kanalai ir internetas šiandien gali daryti stiprų poveikį“, - pridūrė politologas.

Tuo tarpu V. Landsbergis, klausiamas apie D. Grybauskaitei priešiškas verslo grupuotes, kalbėjo aptakiai. Jis tik minėjo verslo grupes, kurios valdo informacijos priemones.

„Gali būti verslo grupės, kurios valdo informacijos priemones arba manipuliacijos priemones. (…) Bet tą matome ir dabar, nieko naujo nebūtų. Net televizija pajungta yra“, - sakė V. Landsbergis.

Klausiamas, ką turi mintyse, politikas siūlė, be kitų dalykų, pasižiūrėti visuomeninę televiziją, kuri rodo „tariamai istorinę juostą „Mūsų laisvės metais'97”.

„Pamatysite, kad jau eina dabartiniai rinkimai“, - teigė europarlamentaras.

D. Grybauskaite nepatenkinti ir kai kurie konservatoriai

Lauras Bielinis
L. Bielinis neatmeta galimybės, kad dalis D. Grybauskaitės priešų tūno ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, kurios lyderis Andrius Kubilius kol kas vienintelis garsiai kalba apie paramą D. Grybauskaitei prezidento rinkimų metu.

„Dar yra konservatorių dalis, kurie labai pyksta, kad partija neturi savo kandidato. Partijoje gali įvykti arši diskusija dėl to reikalo“, - teigė politologas.

Jo nuomone, D. Grybauskaitei būtų nepalankiausia, jeigu aršūs konservatorių debatai iškiltų viešumon: tokiu būdu šios partijos rėmėjai ir rinkėjai gali nebesuvokti, kaip jiems elgtis.

„Dalis konservatorius palaikančių rinkėjų remia juos vien dėl partijos, bet dalis yra orientuoti į konkrečias asmenybes – į V. Landsbergį, A. Kubilių ar kitus. Todėl jeigu dalis konservatorių D. Grybauskaitei sakys „ne“, juos palaikantys rinkėjai prezidentei irgi gali pasakyti „ne“, - sakė politologas.