Pirmiausiai akcentuojame prezidentės veikla kovoje su korupcija.
„Sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą ir siūloma sudaryti galimybę šalinti iš rinkimų nesąžiningai konkuruojančius politikus ir partijas. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso, Kriminalinės žvalgybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pataisos. Jomis du kartus padidintos bausmės už rinkėjų papirkinėjimą, sudarytos galimybės baudžiamąją atsakomybę taikyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei nusikaltimo organizatoriams. Partijų deleguoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nebegalės dalyvauti sprendžiant rinkimų pažeidimų klausimus. Seime priėmimo vis dar laukia Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis įgyvendinama Konstitucinio Teismo išvada ir siūloma kandidatus į Seimą šalinti iš rinkimų iškart, kai nustatomi pažeidimai“, - teigiama Prezidentūros pranešime.
Žinoma, primenamas ir D. Grybauskaitės kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimuose. Po šio kreipimosi buvo iš dalies pakoreguoti rinkimų rezultatai, penki Darbo partijos kandidatai prarado surinktus balsus, trys iš jų – Jolanta Gaudutienė, Živilė Pinskuvienė ir jos vyras Jonas Pinskus – neteko teisės į Seimo nario mandatą.
„Prezidentės iniciatyva, į asmenų, tikrinamų dėl neteisėto praturtėjimo, sąrašą įtraukti politikai. Kovoje su neteisėtu praturtėjimu negali būti jokių išlygų, privalo būti tikrinamos visų į rizikos grupę patenkančių tarnautojų, pareigūnų ir politikų turtas bei pajamos. Seimui pasiūlytos papildomos priemonės kovai su neteisėtu praturtėjimu stiprinti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis - Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisos“, - toliau dėstoma Prezidentūros pranešime.
Teisės srityje pirmiausiai akcentuojama teismų sistemos pertvarka: teismų stambinimas, teisėjų atrankos principų keitimas. Be to, pažymima, esą D. Grybauskaitė nerodo „jokios tolerancijos aplaidiems teisėjams“. Čia palyginami jos ir ankstesnių šalies vadovų sprendimai atleisti teisėjus už teisėjo vardo pažeminimą. D. Grybauskaitė per ketverius kadencijos metus tokiu būdu atleido jau 13 teisėjų. Tuo tarpu nuo nepriklausomybės atkūrimo iki prezidentės darbo pradžios šis skaičius siekė 14.
Ekonomikos srityje daugiausiai dėmesio skiriama šilumos ūkiui, konkurencijos energetikoje didinimui ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Taip pat primenama, jog jaunimo užimtumui skiriamas dėmesys smarkiai išaugo po to, kai D. Grybauskaitė už nepakankamą darbą šioje srityje davė pylos Andriaus Kubiliaus Vyriausybei.
Pateikiama ir apibendrinta ketvirtųjų D. Grybauskaitės prezidentavimo metų statistika:
Pateikta 12 įstatymų projektų.
5 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (visiems veto Seimas pritarė).
Pateikti 3 paklausimai Konstituciniam Teismui.
Pateikti Seimui ratifikuoti 32 tarptautiniai teisės aktai.
Pasirašyti 408 įstatymai.
Paskirta 11 apylinkių teismų pirmininkų ir 11 apylinkių teismų pirmininkų pavaduotojų.
Atleistas 21 teisėjas (1 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą).
44 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
48 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų - 9 su Prezidentais, 4 - su premjerais, 3 - su parlamentų pirmininkais, 10 - su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
Paskirti 19 Lietuvos ambasadorių.
Priimti 28 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
26 vizitai į užsienį.
11 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 25 spaudos konferencijos; 34 interviu užsienio žiniasklaidai.
Pasakytos 67 kalbos.
Atsakyta į 3343 šalies gyventojų laiškus (duomenys iki 2013 06 10).