Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas Seimo priimtam Darbo kodeksui. Su prezidentės siūlymais galima susipažinti čia.
„Kiekvienam svarbiam sprendimui būtinas palaikymas ir sutarimas. Nes per prievartą primestos reformos neveikia ir kelia bereikalingą įtampą visuomenėje", - paskelbdama apie veto Darbo kodeksui sakė prezidentė.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, privalo suderinti skirtingus interesus ir rasti konstitucinių vertybių pusiausvyrą.
Šalies vadovė sutiko, kad senasis Darbo kodeksas neatitinka laikmečio, tačiau, jos nuomone, naujasis teisės aktas užmiršo darbuotojus.
„Skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta. Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“, - žurnalistams sakė prezidentė.
Šalies vadovė sako, kad kai kurios nuostatos ignoruoja net Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus ir didina socialinę atskirtį bei įtampą visuomenėje, atveria naujus kelius šešėlinei ekonomikai, skatina emigraciją, užprogramuoja nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.
Kartu D. Grybauskaitė sakė, kad jos pasiūlymai radikaliai nepakeis būtinos reformos reglamentuojant darbo santykius. Ji teigė, kad dauguma priimto kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis Darbo kodeksas stabdo valstybės pažangą.
Išsakė motyvus dėl pagalbinio apvaisinimo
Vetuoti D. Grybauskaitė nusprendė ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, sakydama, kad embrionų skaičiaus ribojimas ir draudimas juos šaldyti neatitinka šiuolaikinių gydymo metodų.
„Deja, šis įstatymas taip pat buvo priimtas negirdint žmonių problemų", - sako šalies vadovė, pažymėdama, kad kas septinta pora negali susilaukti vaikų.
Pasak D. Grybauskaitės, naujuoju įstatymu pabloginta šiuo metu esanti situacija, nors nesant įstatymo pagalbinis apvaisinimas galėjo būti atliekamas tik privačiose klinikose, bet bent jau buvo galima šaldyti embrionus.
Prezidentė pabrėžia, kad Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis žmonių sveikata ir draudžia diskriminuoti pagal ligą. Tuo metu naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neleido taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūrų siekiant išvengti ligos, sukeliančios negalią.
Prazidentės nuomonė, dabar valstybė vėžiu ir kardiologinėmis ligomis sergantiems pacientams suteikia pažangiausią gydymą, o vaikų susilaukti nutarusiems asmenims tokias galimybes kažkodėl apriboja.
„Pasiūlytos nuostatos taikomos tik dviejose Europos valstybėse - Airijoje ir Maltoje. Todėl įsiklausius į žmonių ir medikų balsą turi būti nustatytas moters ir vaiko sveikatą tausojantis, tarptautinę patirtį, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir pažangių šalių praktiką atitinkantis teisinis pagalbinio apvaisinimo reguliavimas", - teigia šalies vadovė.
Analogišką įstatymą kaip dabar Lietuva 2004 m. buvo priėmusi Italija, tačiau vėliau šis teisės aktas pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu ir prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai.
D. Grybauskaitė savo sprendimą argumentavo ir tuo, kad viena pagalbinio apvaisinimo procedūra kainuoja apie 3 tūkst. eurų, todėl nerezultatyvų gydymą įteisinęs įstatymas tik padidins finansinę naštą valstybei ir pacientams.
Kas bus toliau?
Seimo Statutas numato, kad prezidentei vetavus teisės aktą, apie tai pranešama artimiausiame Seimo posėdyje. Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas turi spręsti:
1. ar svarstyti įstatymą iš naujo (klausimas eina į komitetą),
2. ar laikyti nepriimtu (pasibaigia bet koks svarstymas).
Jei Seimas nusprendžia svarstyti įstatymą iš naujo, klausimas patenka į komitetą ir vėliau posėdyje balsuojama:
1. ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (prezidento veto atmetamas, reikia bent 71 balso „už“),
2. ar pritarti prezidento pataisoms ir pasiūlymams (prezidento veto priimamas, reikia daugiau nei pusės dalyvaujančiųjų balsų „už“).
Darbo kodeksas: pritarė darbdaviai, prašė vetuoti profsąjungos
Darbo kodeksui pritarė darbdaviai ir investuotojai, tarp jų ir Investuotojų forumas, tačiau profesinės sąjungos pabrėžė, kad naujasis teisės aktas įtvirtina darbuotojų nesaugumą.
Teisės aktas numatė trumpesnius įspėjamuosius terminus atleidžiant darbuotoją nesant jo kaltės (0,5-1 mėn.), mažesnes išeitines kompensacijas (0,5-2 mėn.), taip pat įtvirtino „greitąjį“ atleidimą, kai darbuotojas atleidžiamas įspėjus prieš 3 darbo dienas, bet išmokėjus 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Nerimą darbuotojų profesinėms sąjungoms kėlė ir nenustatytos apimties darbo sutartys, vadinamosios „tuščios“ sutartys, kurių minimali darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos, nors gali būti ir daugiau. Šios sutartys kėlė nerimo dėl darbuotojų draustumo ligos ir motinystės, taip pat pensijų socialiniu draudimu. Jei tokie darbuotojai negauna minimalios algos, nuo kurios mokami draudimo mokesčiai, jie negali prašyti išmokų, nes neturi sukaupto socialinio draudimo stažo.
Darbo kodeksas leido laisviau sudaryti terminuotas darbo sutartis neterminuotam darbui, tačiau jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti dveji metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti penkerius metus.
Darbuotojams tai nepalanku dėl nuolatinės grėsmės, kad terminas pasibaigs ir darbuotojas bus atleistas. Atleidžiant darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį, jei santykiai tęsiasi ilgiau nei 2 metus, jam sumokama 1 mėnesio išeitinės išmoka. Taigi darbdaviui sudaryti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui patogiau, nors tam yra apribojimai – terminuotų sutarčių nuolatiniam darbams viena sdarbdavys negali turėti daugiau nei 20 proc.
Darbdaviai teigė, kad darbo santykių liberalizavimas yra būtina sąlyga ekonomikos augimui, naujų darbo vietų kūrimui, mat kai atleisti darbuotojus sunku, verslininkai ilgai dvejoja ir dėl naujų darbuotojų priėmimo.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: vetuoti prašė net sveikatos apsaugos ministras
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas klausimų kėlė dėl embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės. Priimtas įstatymas yra konservatyvus: jis uždraudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį gali būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą – jų skaičius negali viršyti 3.
Seimas taip pat išbraukė ir nuostatą, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios negalią.
Dalis medikų ir kai kurios pacientų organizacijos priešinosi šiam teisės aktui, nes teigė, kad tai sumažina tikimybę nevaisingoms poroms susilaukti vaikų, pakartotinės procedūros (hormoninė terapija, chirurginė intervencija, pilna anestezija), jų teigimu, žaloja moters organizmą.
Teisės aktą vetuoti prašė ir sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Juras Požela, tačiau embrionų šaldymui ir lytinių ląstelių donorystei dėl etinių sumetimų priešinasi Katalikų Bažnyčia, kai kurie tikintieji.
Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.