D. Grybauskaitė: turime padėti kovoti su kaimynais, kurių rankos yra kruvinos

 (442)
Prieš metus, 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukraina Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES)
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos“ - komentuodama po šio susitikimo vykusią kovą Valdovų rūmuose žurnalistams sakė D. Gryybauskaitė.

„Šiandien matome, kad Europoje atsirado fronto linija tarp laisvės ir nelaisvės, tarp melo ir tiesos. Ši fronto linija, deja, yra pažymėta krauju. Pasirodo, net ir 21 amžiuje už laisvę reikia kovoti, ją kiekvieną dieną ginti. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, ji kovoja už Europoje esamą ir būsimą taiką. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos. Mums labai svarbu, kad kiekviena tauta, kuri pasirenka laisvės kelią, būtų palaikoma ir jai būtų padedama“, – šiandien Valdovų rūmuose vykusiame mokytojų forume „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“ sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė patikino, kad jai nesuvokiama, kaip kitos šalys gali trukdyti kaimyninėms šalims ginti savo laisvę ir prieštarauti tos šalies piliečių interesams.

„Ukrainiečiai pasirinko Europos kelią, laisvės kelią – tai padarė pati tauta, savo sprendimą patvirtindama ir rinkimuose, ir formuojant Vyriausybę. Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės. Atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirenka tų šalių žmonės“, – stebėjosi D. Grybauskaitė.

Anot jos, turėtume didžiuotis ne tik tuo, kad mums pavyko tapti laisvais, bet ir tą laisvę apginti ir išsaugoti. Maža to, padėti ir kitiems tai padaryti.

„Mūsų pirmininkavimo ES laikotarpiu vykęs Rytų partnerystės forumas atskleidė, kad išsilaisvinimo procesas, kurį mes pradėjome prieš 25 metus, daugeliui postsovietinių valstybių truko daug ilgiau ir sudėtingiau. Tik kelios šalys - Lenkija, mes - iš tiesų sugebėjome pasinaudoti ir visu 25 metų laikotarpiu, ir 10 metų laikotarpiu narystės Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu padėti tai padaryti ir kitoms valstybėms“, – sakė prezidentė.

Jos teigimu, pilietiškumas jaunam žmogui turi būti pradedamas ugdyti ne mokykloje, o dar šeimoje. Tik vadovaudamiesi tokiu mokymo modeliu galėsime džiaugtis tikrais patriotiškais savo šalies piliečiais.

„Pilietiškumo ugdymas turi prasidėti šeimose. Jei tėveliai, ir mes visi, matysime savo valstybę, žinosime, kiek ji mums yra svarbi, kiek mūsų laisvė, kurią gavome iš tėvų, ir turime perduoti vaikams, mums yra svarbi. Tai sakyti turime jau šeimoje. Mokykla, aišku, turi objektyviai papasakoti apie istoriją, parodyti, kokia ji yra svarbi, kokią reikšmę istorija turi mažai valstybei, kuri susiduria su tokiais iššūkiais kaip ypatumo, identiteto, orumo, nepriklausomybės ir laisvės išsaugojimas. Todėl labai svarbu, kad ir lietuvių kalbos, ir istorijos, ir pilietinio ugdymo mokytojai suprastų, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių. Žinoma, šią atsakomybę turime prisiimti ir mes visi. Tai yra garbinga pareiga, kuria kiekvienas iš mūsų turi gyventi, nes tik taip gyvendami sugebėsime išsaugoti mažą valstybę – Lietuvą – nepriklausoma ir oria“, – sakė prezidentė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Lietuvos parkai tapo pavojinga vieta: žmones iš upės vijo su šautuvu (185)

Šeštadienį Merkio upės pakrantėje, Dzūkijos nacionaliniame parke, sklypo savininkas ginklu gąsdino upėje žvejojusius žvejus. Tai vyko žvejybos šventės metu, kai Merkio upėje žvejojo daugybė žvejų.

J. Latynina: problema – ne islamo galia, o Europos silpnumas (34)

„Yra toks amerikiečių autorius Davidas Weberis, sukūręs kosminę operą apie kapitoną Honorą Harringtoną. Joje aprašoma Žemės federacija, kurią valdo biurokratija, visiškai nesigaudanti, kas vyksta aplinkui. Yra pagrindo manyti, kad Harringtonas aprašė ES“, – portalui LRT.lt sako garsi rusų žurnalistė ir rašytoja Julija Latynina.

Pirmas Lietuvos pilietis tarnaus Vokietijos kariuomenėje (6)

Vilniuje gyvenantis Jonas Dovydas Jaehnas greičiausiai taps pirmuoju Lietuvos piliečiu, kuris tarnaus Vokietijos kariuomenėje.

A. Pabedinskienė: ar norime, kad žmonės gyventų iš pašalpų? (39)

Valstybės remiamos pajamos (VRP), taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, galėtų būti didinamos labai nedaug, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Įtarimai V. Tomaševskio partijai: plagijavo rusus ir prancūzus? (146)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) neseniai su neslepiamu pasididžiavimu pristatė naująjį partijos logotipą. Tačiau socialiniuose tinkluose jau ėmė plisti žinia, kad logotipe pavaizduota „tradicinė šeima“ – kažkur matyta. Iš tikrųjų logotipas neįtikėtinai panašus į kelių judėjimų vėliavas.