D. Grybauskaitė: turime padėti kovoti su kaimynais, kurių rankos yra kruvinos

 (442)
Prieš metus, 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukraina Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES)
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos“ - komentuodama po šio susitikimo vykusią kovą Valdovų rūmuose žurnalistams sakė D. Gryybauskaitė.

„Šiandien matome, kad Europoje atsirado fronto linija tarp laisvės ir nelaisvės, tarp melo ir tiesos. Ši fronto linija, deja, yra pažymėta krauju. Pasirodo, net ir 21 amžiuje už laisvę reikia kovoti, ją kiekvieną dieną ginti. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, ji kovoja už Europoje esamą ir būsimą taiką. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos. Mums labai svarbu, kad kiekviena tauta, kuri pasirenka laisvės kelią, būtų palaikoma ir jai būtų padedama“, – šiandien Valdovų rūmuose vykusiame mokytojų forume „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“ sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė patikino, kad jai nesuvokiama, kaip kitos šalys gali trukdyti kaimyninėms šalims ginti savo laisvę ir prieštarauti tos šalies piliečių interesams.

„Ukrainiečiai pasirinko Europos kelią, laisvės kelią – tai padarė pati tauta, savo sprendimą patvirtindama ir rinkimuose, ir formuojant Vyriausybę. Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės. Atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirenka tų šalių žmonės“, – stebėjosi D. Grybauskaitė.

Anot jos, turėtume didžiuotis ne tik tuo, kad mums pavyko tapti laisvais, bet ir tą laisvę apginti ir išsaugoti. Maža to, padėti ir kitiems tai padaryti.

„Mūsų pirmininkavimo ES laikotarpiu vykęs Rytų partnerystės forumas atskleidė, kad išsilaisvinimo procesas, kurį mes pradėjome prieš 25 metus, daugeliui postsovietinių valstybių truko daug ilgiau ir sudėtingiau. Tik kelios šalys - Lenkija, mes - iš tiesų sugebėjome pasinaudoti ir visu 25 metų laikotarpiu, ir 10 metų laikotarpiu narystės Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu padėti tai padaryti ir kitoms valstybėms“, – sakė prezidentė.

Jos teigimu, pilietiškumas jaunam žmogui turi būti pradedamas ugdyti ne mokykloje, o dar šeimoje. Tik vadovaudamiesi tokiu mokymo modeliu galėsime džiaugtis tikrais patriotiškais savo šalies piliečiais.

„Pilietiškumo ugdymas turi prasidėti šeimose. Jei tėveliai, ir mes visi, matysime savo valstybę, žinosime, kiek ji mums yra svarbi, kiek mūsų laisvė, kurią gavome iš tėvų, ir turime perduoti vaikams, mums yra svarbi. Tai sakyti turime jau šeimoje. Mokykla, aišku, turi objektyviai papasakoti apie istoriją, parodyti, kokia ji yra svarbi, kokią reikšmę istorija turi mažai valstybei, kuri susiduria su tokiais iššūkiais kaip ypatumo, identiteto, orumo, nepriklausomybės ir laisvės išsaugojimas. Todėl labai svarbu, kad ir lietuvių kalbos, ir istorijos, ir pilietinio ugdymo mokytojai suprastų, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių. Žinoma, šią atsakomybę turime prisiimti ir mes visi. Tai yra garbinga pareiga, kuria kiekvienas iš mūsų turi gyventi, nes tik taip gyvendami sugebėsime išsaugoti mažą valstybę – Lietuvą – nepriklausoma ir oria“, – sakė prezidentė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: po baisaus savaitgalio – labai malonios permainos (3)

Savaitei baigiantis orai bus vėsesni, vis dar pūs gūsingas vėjas, sulauksime kritulių. Savaitgalio naktys bus šaltesnės, spustels šaltukas. Tačiau jau antroje sekmadienio pusėje į šalį pradės plūsti šiltesni orai ir ateinančios savaitės pradžioje termometrų stulpeliai šoktels iki 10 laipsnių.

Ekspertai prognozuoja: Rusija bandys Vakarų kantrybės ribas (492)

Rusija per artimiausius metus gali bandyti Vakarų kantrybę ir mėginti skaldyti Europos Sąjungą, tačiau į tiesioginį karinį konfliktą nesivels. Prie tokios išvados specialiu moksliniu metodu apklausę Rusiją tyrinėjančius ekspertus priėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Rytų Europos studijų centro (RESC) mokslininkai, parengę monografiją "Rusijos raidos scenarijai: implikacijos Lietuvos ir regioniniam saugumui".

R. Aliukonienė paleidžiama, suėmimo nebus prašoma (62)

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Aliukonienė ketvirtadienį po apklausos paleidžiama, nebus kreipiamasi į teismą dėl jos suėmimo, BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Ar bandoma grįžti prie kitokios koalicijos scenarijaus? (310)

„Esu tikras, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimas trečiadienį – parodymas, kad dabartinei valdančiajai koalicijai galima ir alternatyva“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Rytoj – Nacionalinis diktantas (12)

Nacionalinio diktanto organizatoriai ir projekto partneriai lietuvių kalbos mylėtojus kviečia rašyti jau dešimtą kartą organizuojamą Nacionalinį diktantą.