D. Grybauskaitė: turime padėti kovoti su kaimynais, kurių rankos yra kruvinos

 (442)
Prieš metus, 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukraina Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES)
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos“ - komentuodama po šio susitikimo vykusią kovą Valdovų rūmuose žurnalistams sakė D. Gryybauskaitė.

„Šiandien matome, kad Europoje atsirado fronto linija tarp laisvės ir nelaisvės, tarp melo ir tiesos. Ši fronto linija, deja, yra pažymėta krauju. Pasirodo, net ir 21 amžiuje už laisvę reikia kovoti, ją kiekvieną dieną ginti. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, ji kovoja už Europoje esamą ir būsimą taiką. Todėl kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti kiekvienai valstybei, kuri kovoja su grobuoniškai ir agresyviai nusiteikusiais kaimynais, kurių rankos jau yra kruvinos. Mums labai svarbu, kad kiekviena tauta, kuri pasirenka laisvės kelią, būtų palaikoma ir jai būtų padedama“, – šiandien Valdovų rūmuose vykusiame mokytojų forume „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui artėjant“ sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė patikino, kad jai nesuvokiama, kaip kitos šalys gali trukdyti kaimyninėms šalims ginti savo laisvę ir prieštarauti tos šalies piliečių interesams.

„Ukrainiečiai pasirinko Europos kelią, laisvės kelią – tai padarė pati tauta, savo sprendimą patvirtindama ir rinkimuose, ir formuojant Vyriausybę. Deja, atsirado tokių, kurie nenori, kad Europa išliktų laisva, kad Europą sudarytų nepriklausomos valstybės. Atsirado tokie kaimynai, kurie net nebijodami kraujo praliejimo mėgina sutrukdyti tautoms eiti tuo keliu, kurį pasirenka tų šalių žmonės“, – stebėjosi D. Grybauskaitė.

Anot jos, turėtume didžiuotis ne tik tuo, kad mums pavyko tapti laisvais, bet ir tą laisvę apginti ir išsaugoti. Maža to, padėti ir kitiems tai padaryti.

„Mūsų pirmininkavimo ES laikotarpiu vykęs Rytų partnerystės forumas atskleidė, kad išsilaisvinimo procesas, kurį mes pradėjome prieš 25 metus, daugeliui postsovietinių valstybių truko daug ilgiau ir sudėtingiau. Tik kelios šalys - Lenkija, mes - iš tiesų sugebėjome pasinaudoti ir visu 25 metų laikotarpiu, ir 10 metų laikotarpiu narystės Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu padėti tai padaryti ir kitoms valstybėms“, – sakė prezidentė.

Jos teigimu, pilietiškumas jaunam žmogui turi būti pradedamas ugdyti ne mokykloje, o dar šeimoje. Tik vadovaudamiesi tokiu mokymo modeliu galėsime džiaugtis tikrais patriotiškais savo šalies piliečiais.

„Pilietiškumo ugdymas turi prasidėti šeimose. Jei tėveliai, ir mes visi, matysime savo valstybę, žinosime, kiek ji mums yra svarbi, kiek mūsų laisvė, kurią gavome iš tėvų, ir turime perduoti vaikams, mums yra svarbi. Tai sakyti turime jau šeimoje. Mokykla, aišku, turi objektyviai papasakoti apie istoriją, parodyti, kokia ji yra svarbi, kokią reikšmę istorija turi mažai valstybei, kuri susiduria su tokiais iššūkiais kaip ypatumo, identiteto, orumo, nepriklausomybės ir laisvės išsaugojimas. Todėl labai svarbu, kad ir lietuvių kalbos, ir istorijos, ir pilietinio ugdymo mokytojai suprastų, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių. Žinoma, šią atsakomybę turime prisiimti ir mes visi. Tai yra garbinga pareiga, kuria kiekvienas iš mūsų turi gyventi, nes tik taip gyvendami sugebėsime išsaugoti mažą valstybę – Lietuvą – nepriklausoma ir oria“, – sakė prezidentė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: šals vis labiau (22)

Po drėgno ir apniukusio pirmadienio sulauksime šiokio tokio pragiedrėjimo, bus vėsiau.

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (826)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (16)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (213)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (9)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.