Kartu jis pabrėžia, kad teisininkai šį klausimą traktuoja skirtingai, todėl siekiant jį padaryti aiškesniu būtina pakeisti Seimo statutą.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu teigia, kad neliečiamybė galioja asmeniui, o ne patalpoms.
„Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninės patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip, mes galime teoretiškai ginčytis labai ilgai tuo klausimu“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė J.Bernatonis, atsakydamas į parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus klausimą.
Ministras tai teigė po to, kai teisėsauga praėjusį mėnesį atliko kratas parlamentarų Eligijaus Masiulio ir Vytauto Gapšio darbo kabinetuose, namuose.
Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad „buvusio Seimo nario E.Masiulio bei šiuo metu esančio Seimo nariu V.Gapšio asmeninėse gyvenamosiose ir darbo patalpose kratos atliktos turint visus būtinus teismo leidimus“.
Seimo statute skelbiama, kad „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
J.Bernatonio nuomone, Seimo statutą reikia pakeisti konkrečiau numatant, ką reiškia kitaip suvaržyti parlamentaro laisvę.
„Reikėtų priimti atitinkamas statuto pataisas, kurios apibrėžtų, ką reiškia ir kitaip suvaržyti laisvę, kadangi šiuo metu gali teisėsaugos institucijos įvairiai traktuoti šią konstitucinę nuostatą apie Seimo nario imunitetą“, - teigė ministras.
„Šiandien nepopuliaru kalbėti apie imunitetą, kadangi mes gyvename demokratinėje valstybėje, kur nėra kažkokių politinių susidorojimų. Bet mes turėtumėme užtikrinti, kad to niekada ir neatsitiktų, dėl to vakarietiškas demokratijos normas mes turėtume įtvirtinti savo teisės aktuose labai aiškiai ir visiems vienodai suprantamai“, - kalbėjo jis.
„Mes nesutinkame (su J.Bernatonio nuomone) ir vadovaujamės tuo, kad teisės aktuose yra reglamentuota būtent asmens neliečiamybė, o ne turto ar kažko kito, kas yra aplink Seimo narį“, - savo ruožtu BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Neigiamai ministro pasisakymą įvertino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Teisingumo ministro pamąstymai apie Seimo nario imuniteto ir korupcijos santykį - stulbinantys. Imuniteto nuo korupcijos niekam būti negali“, - DELFI atsiųstame komentare teigia D. Grybauskaitė.
Baudžiamojo proceso kodekse rašoma, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau asmeniui negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Prokuratūra pabrėžia, kad asmeniui, kuris turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, tačiau kitos procesinės prievartos priemonės jam gali būti taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Teisėsauga kratas E.Masiulio ir V.Gapšio darbo patalpose ir namuose atliko įtariant, kad šie politikai galėjo priimti kyšius iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Pradėjus tyrimą E.Masiulis atsisakė Seimo nario mandato.