Šalies vadovė konkrečiai nepaminėjo jokios politinės jėgos, bet aiškiai įvardino, kas kelia nerimą: tai prekyba poveikiu, juodosios buhalterijos, „vijūnėlė dvarai", „dramblio pirkimai", švogerių ir žentų tradicijos, zadanijų dalijimas telefonu.

Iš esmės prezidentė apėmė visas istorijas, į kurias įsipainiojusios Lietuvos politinės partijos, buvę ar esami jų politikai.

Pavyzdžiui, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu iš „MG Baltic" viceprezidento Raimondo Kurlianskio mainais už koncernui palankių sprendimų priėmimą, Darbo partijos politikai buvo nuteisti vadinamosios „juodosios buhalterijos" byloje, „darbietis" Vytautas Gapšys figūruoja ir naujame tyrime, susijusiame su R. Kurlianskiu.

Socialdemokratai buvo įsipainioję į Vijūnėlės dvaro skandalą, nors teisės prasme jokių pažeidimų nerasta. Premjeras Algirdas Butkevičius turėjo aiškintis, kodėl jo žento Evaldo Vaitasiaus įmonė taip sėkmingai laimi viešuosius pirkimus.

Partija „Tvarka ir teisingumas" turi savo bėdų. Partijai pateikti įtarimai dėl renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Šiame tyrime figūruoja tuometiniai Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos darbuotojai, prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Kitame tyrime dėl prekybos poveikiu, kuriame siekta kuo greičiau eksploatuoti „Norfos“ prekybos centrą Prienuose, įtariamas ir pats „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas, kaltinimai pateikti „Lietuvos ryto“ akcininkui ir vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui.

„Dabar pagal valdančiųjų supratimą politikams yra likusi tik teisinė atsakomybė", - konstatavo prezidentė.

Kodėl ekonomikos augimo nemato žmonės?

Vis tik ketvirtadienį šalies vadovė savo pranešimą pradėjo džiugiomis naujienomis, o ne korupcijos skandalais. Jos teigimu, žvelgdami į Lietuvą iš paukščio skrydžio matome neabejotinai gerą vaizdą. „Tai – visos šalies darbščių ir sąžiningų žmonių nuopelnas. Ačiū jiems už tai“, - visuomenei padėkojo D. Grybauskaitė.

Kaip gerą pavyzdį šalies vadovė paminėjo savo šaliai tarnauti pasirengusius šauktinius karius. Kaip žinoma, Lietuva labai neseniai perėjo prie mišrios kariuomenės, kurioje esama profesionalų ir privalomosios pradinės tarnybos karių.

Pasak prezidentės, Lietuva jau įveikė labai sudėtingas – valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės ir finansinės atsakomybės atkarpas. Šalies vadovė paminėjo, kad pagal ekonominės laisvės indeksą Lietuva yra pakilusi į 13-tą vietą tarp 180 pasaulio valstybių.

„Žengiame į geresnio gyvenimo lūkesčių laikotarpį. Atrodytų, jis kaip niekada palankus Lietuvai. Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose“, - svarbiausią klausimą užduoda D. Grybauskaitė.

Mato strateginį neįgalumą

Tačiau, prezidentės manymu, šalies vystymosi pagreitis lėtėja.

„Strateginiai apsisprendimai gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei. Tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas – kelios dešimtys jų vis dar ieško įvairių sprendimų“, – Vyriausybei įgėlė šalies vadovė, turėdama omenyje premjero A. Butkevičiaus pomėgį kurti darbo grupes.

Prezidentės teigimu, keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 mln. eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus.

D. Grybauskaitė ragino sugrįžti prie senų, bet svarbių problemų: skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, pensijų sistemos pertvarkos, demografinių problemų, efektyvesnio mokesčių surinkimo, lankstesnių darbo santykių, inovacijų plėtros, mokymo kokybės bei sveikatos sektoriaus optimizavimo.

Tarsi gyventume karo zonoje

Kalbėdama Seime D. Grybauskaitė daug laiko skyrė socialinėms problemoms, kurios Lietuvoje tiesiog klesti.

„Tarsi gyventume karo zonoje. Savo pačių namuose prievartaujami, luošinami, žudomi vaikai, kas trečia moteris patiria smurtą“, - sako prezidentė.

Šalies vadovė sako, kad vienas kito žeminimas prasideda nuo mažens – mokyklose patyčias kenčia kas trečias mokinys.

„Dėl pajamų skirtumų ir abejingumo didėja socialinė atskirtis. Brangiais labdaros miltais jos neužpudruosi“, - sako D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžia, kad priklausomybių liūne grimzta jau 56 tūkst. žmonių, alkoholizmas tampa daugelio socialinių problemų rykšte.

„Alkoholio kontrolės įstatymas per 4 metus bandytas taisyti jau 103 kartus. Šiuo metu Seime eilės laukia dešimtys su tuo susijusių pataisų. Nesulaukę veiksmingų sprendimų, įstatymų pakeitimus jau siūlo patys žmonės. Pilietinės iniciatyvos verčia nedelsti ir reaguoti“, - teigia prezidentė.

Prezidentė paminėjo pilietinę iniciatyvą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, tačiau ši iniciatyva pilietine gali būti vadinama tik iš dalies, nes joje dalyvauja nemaža dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų, pavyzdžiui, šios partijos kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijus Veryga, pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

D. Grybauskaitė sako, kad dėl socialinio saugumo jau reikia panašaus sutarimo kaip dėl gynybos.

Kaip tokio galimo sutarimo pavyzdį ji minėjo savo iniciatyvą „Už saugią Lietuvą“.

Mato sveikatos sistemos paralyžių

Šalies vadovė apgailestavo, kad optimizavimo planų įgyvendinimas aplenkė ir šalies gydymo įstaigas. Pasak D. Grybauskaitės, vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios.

Ji toliau vardijo sveikatos apsaugos bėdas: Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, Seime stringa dar pernai rugsėjį jos pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus sutrumpinti.

„Permainų baimė ir priimtų sprendimų atidėliojimas pasmerkia sveikatos apsaugos sistemą paralyžiui. Neveiklumo rezultatas toks: mūsų žmonių sveikatos rodikliai – vieni blogiausių Europos Sąjungoje“, – situaciją sveikatos apsaugos sistemoje įvertino D. Grybauskaitė.

Pasigenda dėmesio inovacijoms

Toliau šalies vadovė kalbėjo apie inovacijas. Pasak D. Grybauskaitės, pasaulis ir Lietuva įžengė į naują ekonomikos vystymosi etapą, kuriame mūsų gyvenimus keičia aukštosios technologijos.

„Lietuva per 12 narystės Europos Sąjungoje metų inovacijų švieslentėje pasistūmėjo vos per vieną vietą. Į mokslinius tyrimus investuojame tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pastebėjo prezidentė.

Čia pat ji pastebi, kad mūsų specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį: savo išradimais pretenduojame į Nobelio premiją, atkreipiame NASA dėmesį, pradėjome stojimo procedūrą į vieną pažangiausių pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN).

Pasak D. Grybauskaitės, pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta.

Būsime neraštingi, bet su aukštuoju išsilavinimu

D. Grybauskaitė pabrėžė ir problemas aukštajame moksle. Jai užkliuvo, kad mažėjant abiturientų, Lietuvoje vis tiek lieka 45 aukštosios mokyklos ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų.

„Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, - teigia D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad nors nesame prastesni už kitas šalis, bet mums reikia daugybės Konstitucinio Teismo išaiškinimų net gerai besimokančio studento sąvokai apibrėžti.

Prezidentė sako, kad laikas nelaukia. Ji perėjo prie kibernetinio augimo temos ir pateikė pavyzdį, kad pernai Kompiuterinių incidentų tyrimo padalinys užfiksavo 41 tūkst. kibernetinių incidentų.

„Tačiau iki šiol neturime nei kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos“, - pabrėžia šalies vadovė.

„Laikmetis daugelyje sričių reikalauja nestandartinių ir skubių sprendimų“, - sako D. Grybauskaitė.

Minėjo „partinius bedarbius“

D. Grybauskaitė dūrė ir į neefektyvų valstybinių įmonių valdymą: 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto, nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai.

„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija, valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“, mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“, – perspėjo D. Grybauskaitė.

Ji aiškino, kad tarptautinę gėdą jau kainavusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus. D. Grybauskaitės teigimu, 39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų, o prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegijų ir lengvatų.

Kirto visiems politikams

Toliau šalies vadovė peršoko prie partijų ir „įtarimų kupros“. Tai atliepia pastaruoju metu Lietuvoje skambėjusius korupcijos skandalus: buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, „darbietis“ V. Gapšys irgi sulaukė kratų.

Lietuvoje ilgą laiką skambėjo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla, kurio apkaltinamasis nuosprendis po dešimties metų priimtas Viktorui Uspaskichui, Marinai Liutkevičienei ir tam pačiam V. Gapšiui.

Įtarimų yra sulaukusi ir partija „Tvarka ir teisingumas" bei jos lyderis R. Paksas, kuris yra Europos Parlamento narys ir kol kas turi teisinę neliečiamybę.

„Kai politinės sistemos neslėgs įtarimų kupra, kai partijos atsinaujins ne tik blizgiais vardais ir veidais, pagerės visų žmonių gyvenimo kokybė. Išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė. Į dienos šviesą teisėsaugos traukiami nešvarūs pinigai ir sandėriai – sukrėtimas, bet tai nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis“, - sako prezidentė.

„Nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, - sako šalies vadovė.

D. Grybauskaitė kalbėjo ir apie neseną socialdemokratų teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą dėl parlamentarų teisinio imuniteto. Politikas pareiškė, kad kratos politikų namuose ar kabinetuose negali būti atliekamos, kol jie turi teisinę neliečiamybę. Iš esmės tai reikštų, kad pareigūnai negalėtų sučiupti politikų su įkalčiais.

„Imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Aukščiausiu lygiu skambančios interpretacijos dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės dar labiau kompromituoja politinę sistemą. Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, - sako prezidentė.

D. Grybauskaitė sako, kad kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę.

„Vaduodamiesi iš „vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi-saviems interesas yra aukščiau už valstybinį, kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška, kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį. Pasuktume dar greičiau: jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios", - svarstė šalies vadovė.

Paminėdama „zadanijas“, D. Grybauskaitė mintyse turėjo socialdemokratų Vijūnėlės skandalą, kuriame dalyvavo Druskininkų meras R. Malinauskas, aktyviai siekęs bičiuliui formaliai priklausančio būsto įteisinimo kurortinėje zonoje prie Vijūnėlės tvenkinio. „Zadaniją“ paruošti reikiamą Vyriausybės nutarimą R. Malinausko prašymu savo valdiniams davė aplinkos ministras, „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas.

Savo pranešime prezidentė taip pat pasiūlė depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, o Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai palinkėjo būti ne susitepusiųjų balintoja, o moralės sergėtoja.

Šalies vadovė užsiminė apie iniciatyvą Seime susiaurinti žiniasklaidos laisvę pranešti apie bylas, kurios nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose. Tokią iniciatyvą buvo pateikusios parlamentarės Rimantė Šalaševičiūtė ir Ireną Šiaulienė, bet prezidentė Baudžiamojo kodekso pataisas vetavo.

„Prieš bandymus užčiaupti žiniasklaidą solidariai sukilusi ketvirtoji valdžia apgynė žodžio laisvę. Tačiau žiniasklaidos laisvės tyrime Lietuva vis dėlto smuktelėjo per 4 vietas dėl pernelyg didelio suartėjimo su politikais ir verslu", - atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Prezidentė sako, kad sutvirtinimo šiandien reikia ne tik slenkančiam Gedimino kalnui, bet ir valstybės pamatams. Vis tik ji įžvelgė gerų ženklų: neįvardindama žurnalisto Andriaus Tapino pavardės ji puikiai atsiliepė apie „Laisvės pikniką", kuriame dalyvavo daugybė žmonių.

Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Visą pranešimo tekstą skaitykite: D. Grybauskaitės metinis pranešimas

Dalia Grybauskaitė

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai kadencijai.