„Rinkimų rezultatas Baltarusijoje buvo nuspėjamas. Lietuva su kitomis ES šalimis dėl ilgalaikių santykių su Baltarusija apsispręs remdamasi galutine ESBO rinkimų stebėtojų ataskaita“, - šalies vadovės poziciją perdavė Prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Prezidentės, ar Minskui bus paliktos sankcijos – ankstyvas klausimas.

„Taigi reikia truputį palaukti ir bus matyti, ar sankcijos išliks tokios pačios, ar jos bus kitokios“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.

Kaip ir tikėtasi, prezidento rinkimus Baltarusijoje didžiule persvara laimėjo dabartinis šalies vadovas Aleksandras Lukašenka. Rinkimų komisijos duomenimis, už jį savo balsą atidavė 83,5 proc. piliečių.

Nuo 1994 metų autoritariškai šalį valdantis A. Lukašenka rimtų konkurentų neturėjo. Oficialiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 86,8 proc.

Opozicija boikotavo rinkimus, kuriuose negalėjo dalyvauti nė vienas jos lyderis. Trys praktiškai nežinomi A. Lukašenkos varžovai rinkimuose neturėjo jokių šansų pasipriešinti prezidentui. Antroje vietoje su 4,4 proc. balsų liko Tatjana Korotkevič.

A. Lukašenkos priešininkams liko tik galimybė balsuoti prieš visus kandidatus: tuo šalyje pasinaudojo 6,4 proc. rinkėjų. Sostinėje Minske, Rinkimų komisijos vadovės Lidijos Jermošinos duomenimis, šis procentas siekė 20,6 proc. ir buvo didžiausias. Čia A. Lukašenka surinko 65,6 proc. balsų. Šalies mastu tai prasčiausias rezultatas.

A. Lukašenka sekmadienį prie balsadėžės ėjo lydimas savo vienuolikamečio sūnaus Nikolajaus. Turėdamas omenyje opoziciją, jis pareiškė, kad po balsavimo netoleruos demonstracijų. „Rinkimų apylinkės užsidaro 20.00 val. (19.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku). Aš patariu jums laikytis įstatymo. Jūs žinote, kas bus“, – sakė jis.

Po 2010 metais vykusių prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka gavo 79,6 proc. balsų, vyriausybės priešininkai išėjo į gatves, protestuodami prieš balsavimo rezultatus. Tada demonstracija buvo brutaliai išvaikyta, daug žmonių buvo suimti. 2006 metų rinkimuose A. Lukašenka iškovojo 83 proc. balsų.

Šiuos rinkimus įdėmiai sekė ES, svarstanti atšaukti sankcijas Minskui. Bendrija atitinkamą sprendimą turi priimti iki spalio 31 dienos, nes tada ligšiolinės sankcijos, jei nebus priimtas kitoks sprendimas, bus automatiškai pratęstos.

A. Lukašenka pastaruoju metu pademonstravo keletą geros valios gestų. Jis prieš rinkimus paleido šešis kalinamus opozicijos politikus, tarp jų - buvusį savo priešininką rinkimuose Mikolą Statkevičių. Jie buvo laikomi paskutiniaisiais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje respublikoje. Tačiau dalyvauti rinkimuose jiems nebuvo leista.

M. Statkevičius paragino ES išlaikyti sankcijas. Prieš ES nuolaidas A. Lukašenkai pasisakė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.

Ką rodo Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai?

Visiems buvo žinoma, kad Baltarusijos prezidento rinkimai bus įdomiausi ne skaičiais, o tuo, kokį poveikį rinkimai padarys Baltarusijos santykiams su Vakarais ir, ar dar liks Baltarusijoje kažkokia opozicija, „Žinių radijui“ sakė politologas Vadimas Vileita.

Vadimas Vileita
„Iš esmės, Baltarusijos valdžia savo tikslą jau pasiekė šiuose rinkimuose – ne tik užsitiktino elegantišką pergalę <...>, tačiau dar ir pavyko išvengti didesnių protestų. <...> Šie rinkimai išskirtiniai tuo, kad faktiškai niekas jau net nebandė protestuoti, žmonės susitaikė. Yra labai didelė baimė, kad nepasikartotų Ukrainos scenarijus. Ir dabar, iš esmės, Baltarusijos valdžia gali sakyti, kad žmonės sutinka ir viską priėmė“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo V. Vileta.

Anot politologo rinkimų rezultatai ir žmonių susitaikymas su esama situacija gali būti ženklas Europos Sąjungai, kad galima švelninti ar visiškai atšaukti sankcijas prieš Baltarusijos pareigūnus ir įmones.

„Ko gero, tai gali būti naujas atšilimo etapas santykiuose tarp Minsko ir Briuselio“, - teigė V. Vileita.

O štai paklaustas, kokia Baltarusijos pozicija Rusijos ir Vakarų klausimu, politologas teigė, kad A. Lukašenka bando savo pareiškimais patraukti simpatijas ir iš Vakarų, ir iš Rusijos, ir bando apsimesti, kad jis yra visiems savas.

„Iš tikrųjų, jo vykdoma politika rodo, kad jis per savo valdymo metus taip ir neišsivadavo iš Rusijos įtakos zonos, yra visiškai susisaistęs su Rusija ir ekonominiais, ir politiniais, ir kariniais saitais. Dabar, kai pamatė, kad Rusijos grėsmė yra tikra, po to, kas vyksta Ukrainoje, matosi, kad ir pats A. Lukašenka irgi yra išsigandęs. Jis bando žodžiais parodyti, kad yra savarankiškas, nepriklausomas nuo Maskvos, tačiau jis neturi savo rankose realių svertų, kaip jis gali užtikrinti Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos“, - sakė pašnekovas.

Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti ČIA.