„Pirmąją kadenciją kartais vadinu krizės suvaldymo ir ekonominės stabilizacijos laikotarpiu. Ši naujoji kadencija, be jokios abejonės, bus kitokia ir labai tikiuosi, kad ją visi kartu galėsime skirti būtent socialinei žmonių gerovei bei gyvenimo kokybei didinti, valstybės tarnybos skaidrinimui, ekonominių ryšių su mūsų kaimynais stiprinimui bei šalies apginamumo stiprinimui“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pirmasis prezidentės darbų blokas – socialinio saugumo užtikrinimas. D. Grybauskaitė kalbėjo apie mažiausių išmokų padidinimą ir socialinės atskirties mažinimą. Pasak prezidentės, atskirtį geriausiai mažina minimalios mėnesio algos didinimas. Ji taip pat skyrė dėmesio jaunimo užimtumo skatinimui.
Antrasis veiklos baras susijęs su valstybės saugumu ir kariniu apginamumu. Ji teigė, kad bendradarbiavimas su sąjungininkais yra svarbi garantija.
„Mūsų sąjungininkai mums padės, mūsų apginamumo planai bus jau priimti ir koreguoti NATO viršūnių susitikime šį rudenį, rugsėjo mėnesį, į kurį vyksiu ir kurio dokumentai dabar yra rengiami. Ta apimti, kuria tikėjomės, Baltijos šalių, Lenkijos ir Baltijos jūros apginamumas bus įtrauktas kaip prioritetas naujoje NATO strategijoje, mūsų gynybos planuose“, - sakė D. Grybauskaitė.
Trečioji klausimų grupė – energetinio saugumo ir savarankiškumo užtikrinimas. Šiuo atveju kalbama apie suskystintų gamtinių dujų terminalo pabaigimą, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimą, dujų jungties su Lenkija statybas.
„Mes turime toliau galvoti ir apie kainų mažinimą, kad šilumos kainų spurtas nesikartotų Lietuvoje. Ir užtikrinti energetinį saugumą tiek tiekimo prasme, tiek įvairovės prasme. Būtina daugiau investuoti į alternatyvią energetiką“, - sakė prezidnetė.
Ketvirtas darbų blokas yra jau tradicine tapusi D. Grybauskaitės kova su korupcija. Šalies vadovė šį tikslą akcentavo ir praėjusioje kadencijoje. Šįkart D. Grybauskatė sako pavyzdžiu reginti Šiaurės šalis.
„Korupcija – tai yra ta problema, kuri stabdo bet kurios tautos vystymąsi, kuri apiplėšinėja žmones, kuri koncentruoja pinigus tik atskirų interesų grupių kišenėse ir kenkia valstybės augimui bei žmonių gerovės užtikrinimui“, - sakė D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, kalbama ne tiek apie buitinę, kasdienę korupciją, bet ir apie stambiąją, kai neskaidriai paskirstomi Europos Sąjungos pinigai, rengiami neskaidrūs viešieji pirkimai, tarpsta politinis nepotizmas.
Penktas darbų blokas apima ekonominį šalies augimą.
„Tai ir tolesnis pasiruošimas euro įvedimui, kad būtų išvengta kainų šuolio, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų prarandamos jų uždarbis ar dirbtinai pakeltos kainos. Tai irgi Vyriausybės užduotis ir aš tikrai į tai kreipsiu didelį dėmesį“, - pabrėžė prezidentė ir pridūrė apie poreikį mažinti ekonominius skirtumus tarp regionų.
Šeštąją darbų grupe įvardijamas Lietuvos informacinis ir kibernetinis saugumas.
„Mėginama investuoti į tai, kad lietuviai nustotų didžiuotis savo valstybe, taptų nepilietiški, todėl viena iš užduočių, kurias sau keliu, kad mes turime gyventi ir džiaugtis savo šalimi, bet dirbti taip, kad būtų kuo didžiuotis ir kad niekas negalėtų mūsų menkinti“, - sakė prezidentė.
Lietuva kovos su svetima propaganda
Klausiama, kaip šalis galėtų kovoti su prieš Lietuvą nukreipta propaganda, D. Grybauskaitė minėjo keletą galimybių.
Pasak prezidentės, nacionalinis Lietuvos transliuotojas - Lietuvos radijas ir televizija (LRT) - nebepriklausys nuo komercinės reklamos ir bus finansuojamas tik mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl galės ir turės imtis visuomenės švietimo.
„Galės tikrai galvoti apie viešą interesą, apie valstybę pirmiausia. Tai reiškia, kad bus daug platesnės programos, tarp jų ir mūsų visoms mažumoms, kad mūsų mažumos būtų mažiau imlios ir mažiau paveiktos kaimyninės, ne visuomet geranoriškos propagandos. Taip pat, aišku, mūsų valstybės institucijos, mūsų Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės tarnybos irgi turės investuoti daugiau, ryšiai su išeivija bus stiprinami, su globaliąja Lietuva. Taigi tų kanalų yra daug“, - sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, propagandinis-informacinis karas mūsų geopolitinėje erdvėje truks dar kurį laiką, todėl atsipalaiduoti nedera.
VSD turi ruoštis kaitai
Informacinio saugumo kontekste minimas ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris, pasak prezidentės, jau turėjo pradėti dirbti pagal 2013 m. pradėjusį veikti naują Žvalgybos įstatymą.
„Kol kas Valstybės saugumo departamentas nepilnai dirba pagal šį įstatymą, nes nevykdo grėsmių prevencijos, tiktai konstatuoja, tai didelis dabartinės vadovybės trūkumas. Todėl manau, kad ši vadovybė nepajėgi pilnai vykdyti savo funkcijų ir turėtų padaryti atitinkamus sprendimus. Nes kol kas matau mėginimą pasiaiškinti, kad vis trūksta lėšų, tik dėl to negali vykdyti visų funkcijų, kurias numato naujasis įstatymas. Tai labai prastas bet kurio vadovo pasiteisinimas, jeigu jam vykdyti funkcijas trukdo, pavyzdžiui, lėšų trūkumas“, - teigė šalies vadovė.
„Manau, kad būtų pats laikas šios vadovybės pabaigos“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat pažadėjo daryti viską, kad teisėsauga nepiktnaudžiautų žmogaus teisių ir žurnalistų informacijos šaltinių saugumo srityje.
Kaip žinoma, buvusi prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė pateko į keblią situaciją, kai jai buvo pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir valstybės paslapties paviešinimo.
Buvusi tarnautoja įtariama žiniasklaidai atskleidusi Valstybės saugumo departamento pažymoje surašytą informaciją apie tai, kad Rusijos prezidento administracijoje įsteigtas specialus skyrius Baltijos šalims ir kad vienas iš taikinių gali būti prezidentė D. Grybauskaitė. Tiesa, prokurorai pripažįsta, kad pati valstybės paslaptis nebuvo paviešinta.
Šiuo metu Valstybės saugumo departamento pareigas eina Gediminas Grina, tačiau neabejojama, kad šios institucijos vadovas keisis.
Klausiama, kaip sekasi ieškoti naujo Valstybės saugumo departamento vadovo, ji sakė, kad tuščia vieta niekada nebūna: „Kai bus poreikis, tada ir atsiras“.
Pasisakydama dėl generalinio prokuroro pareigų, D. Grybauskaitė teigė, kad sprendimai bus priimti tik po teismų verdiktų. Kaip žinoma, šiuo metu generalinio prokuroro pareigas laikinai eina Darius Raulušaitis, nes nuolatinis generalinis prokuroras Darius Valys yra laikinai nušalintas nuo pareigų, kol baigsis jo sukeltos eismo avarijos pasekmių tyrimas.
Ką darys su viceministrais?
Pasiteiravus, kaip ketina įsitikinti, kad po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir patvirtinimo ministrai pasirinks tinkamus viceministrus, D. Grybauskaitė teigė mananti, jog tai užtikrins teisėsaugos institucijos, nes jos „tiesiai ir atvirai naudoja naująjį Žvalgybos įstatymą“.
„Kiekvienas naujai priimtas ar jau dirbęs ministras turės iš naujo prieš skirdamas viceministrus kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti jų nuomonę. Aš labai tikiuosi, kad joks ministras neišdrįs prisiimti asmeninės atsakomybės gavęs kontraversišką informaciją apie vieną ar kitą žmogų“, - sakė prezidentė.
DELFI primena, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikus į rizikas įsipainiojusių viceministrų sąrašą prezidentė iškėlė ultimatumą: arba ministrai atleis į „juodąjį sąrašą“ patekusius viceministrus, arba ji netvirtins tų ministrų, kurie nesutiks su jos nuomone. Valdančioji koalicija nusprendė atleisti visus viceministrus ir leisti po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ministrams formuoti komandas iš naujo.
