„Šalies vadovės teigimu, keičiantis geopolitinei dinamikai NATO yra per lėtas, todėl reikalingi pokyčiai tiek reformuojant ir spartinant sprendimų priėmimą, tiek perkeliant karines vadavietes arčiau rytinių Aljanso sienų“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
„Pasak prezidentės, šiuo metu NATO vadovaujančios struktūros ir karinės pajėgos yra vis dar išdėstytos pagal Šaltojo karo laikų logiką – Europos Vakaruose ir Pietuose. Šiandien stiprėjant Rusijos grėsmei būtina Aljanso pajėgas perdislokuoti į rytinį flangą“, – teigiama jame.
Prezidentė teigė, kad Baltijos šalims taip pat reikalinga regioninė oro gynyba ir priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinei izoliacijai bei užtikrintų greitą sąjungininkų pastiprinimo atvykimą.
Baltijos šalyse oro erdvė yra viena didžiausių gynybos spragų, o sąjungininkų atvykimą į regioną gali blokuoti Rusijos Karaliaučiuje vystomi vadinamieji prieigos ribojimo ir regiono blokavimo pajėgumai.
D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, jog vienas esminių atgrasymo elementų būtų nuolatiniu pagrindu Baltijos valstybėse sutelktos sąjungininkų pajėgos. Šiuo metu sąjungininkų kariai Baltijos šalyse dislokuotos rotaciniu pagrindu.
NATO šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoja po batalioną sąjungininkų karių. Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje nuo 2014 metų taip pat dislokuota po kuopą Jungtinių Valstijų karių. Lenkijoje šiemet buvo dislokuota JAV karių brigada.