Penktadienį į NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje išvykstanti valstybės vadovė interviu BNS sakė, kad NATO ruošiasi, kaip atremti Rusijos pajėgumus izoliuoti Baltijos šalis nuo sąjungininkų konflikto atveju.
„Ginti tikrai gins ir tikrai ne tuo tūkstančiu, kuris bus dislokuotas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat pareiškė, kad iš Europos Sąjungos besitraukiančioje Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai turi kovoti už savo teises, netylant pranešimams apie prieš imigrantus nukreiptus išpuolius ir patyčias.
– Pastaruosius dvejus metus po Krymo aneksijos tiek eiliniai lietuviai, tiek užsienio analitikai ėmė svarstyti, ar po Ukrainos kitas NATO taikinys gali būti Baltijos šalys. Rytoj NATO paskelbs apie karių siuntimą į Lietuvą. Ar po to lietuviai galės jaustis ramiau?
– Lietuviai gali jaustis ramiau ne po to, o vien dėl to, kad mes patys saugumą paėmėme į savo rankas – investuojame į kariuomenės modernizavimą, sukūrėme greitojo reagavimo pajėgas, atstatėme privalomąją tarnybą, kurią pilnai užpildo savanoriai. Lietuva ir Baltijos šalys daro viską, kad užtikrintų savo saugumą pačios.
NATO pradėjo kitaip matyti grėsmes mūsų regione, pradėjo girdėti, ką mes sakome, įrodymai Kryme ir Rytų Ukrainoje tokie akivaizdūs, kad jau net ir daugelis tų, kurie toli nuo Rusijos sienos, pradeda suprasti, kad grėsmės rimtos, kad NATO aljansui laikas tapti realia gynybine organizacija ir kad metas išeiti iš atostogų periodo.
– Kokie konkretūs sprendimai rytoj bus paskelbti?
– Dalis iš jų bus paskelbta atvirai, dalis – bendresnėmis frazėmis, nes kai kurie NATO sprendimai yra nevieši. Tikimės, kad tai, kas vyko tarp Velso ir Varšuvos (NATO viršūnių susitikimų) – derybos, kalbėjimai, techniniai kariniai skaičiavimai – bus politiškai nuspręsti, nubalsuoti ir užtvirtinti. Tai reiškia papildomą karinių pajėgų dislokavimą ne tik Baltijos ir Lenkijos regione, bet visame rytiniame flange – kalbėsime taip pat apie Juodąją jūrą, Rumuniją, Bulgariją. Šalia kariuomenės, turėsime ir įrangos dislokavimą, priešraketinę gynybą, sprendimus dėl nuolatinio testavimo ateityje, greitesnio sprendimo priėmimo proceso. Tai bus įvairių priemonių paketas, kuris turėtų užtikrinti atgrasymą.
– Lietuvos kariškiai sako, kad Rusija per karines pratybas ne kartą repetavo pietinės Lietuvos okupaciją, susijungiant ją su Karaliaučiaus kraštu. Ar jūsų turima informacija leistų teigti, kad Rusija turi planų užpulti Lietuvą ir Baltijos šalis?
– Nespėliosiu, ir ypač viešai to nedarysiu. Net jei ir turėčiau, negalėčiau to daryti viešai. Svarbiausia, kad mes turime būti pasirengę atgrasyti. NATO turi būti pasirengusi kovoti su tomis priemonėmis, kurias Rusija gali pateikti kaip izoliacines – neleidžiančias NATO pajėgoms mums labiau padėti. Tai ir skaičiavimai, ir tam skirtos techninės pratybos. Norėčiau pasidžiaugti, kad matysime ne tik Europos šalių, bet ir Jungtinių Valstijų, Kanados dalyvavimą.
Matome, kad Aljansui svarbu, kas vyksta jo rytiniame flange, ir pasiryžimas įtvirtinti atgrasymo priemones yra labai ženklus. Pirmą kartą po Aljanso įkūrimo ir po mūsų tapimo nariais turėsime tokį ženklų realų paketą, kuris bus pasiūlytas kaip atgrasymo priemonė mūsų regione.
– Maskva sako, kad tai NATO supa Rusiją, vėl atgija kalbos apie „Iskander“ raketų dislokavimą Karaliaučiaus krašte. Kaip vertinate Maskvos kaltinimus, kad NATO provokuoja ginklavimosi varžybas prie jos vakarinių sienų?
– Mes tikrai negalėtumėme prisiimti garbės dėl provokavimo užimti Krymą, organizuoti Ukrainoje karą, militarizuoti Kaliningradą. Ko gero, čia laurus turėčiau atiduoti kaimynams.
– Ne paslaptis, kad batalionui Lietuvoje vadovaus Vokietija. Prieš porą metų tai būtų sunkiai įsivaizduojamas dalykas tiek dėl vidaus politikos, tiek dėl istorinių sentimentų, ir dabar dauguma vokiečių abejoja dėl karių siuntimo į tas šalis, kurias buvo užėmusi nacistinė Vokietija. Ar keičiasi iš esmės Vokietijos požiūris į savo vaidmenį užtikrinant saugumą Europoje?
– Manyčiau, kad turime labai įdomų istorinį lūžį, kuris nulemtas labai objektyvių priežasčių. Pirmiausia, pradėjo daug laiko, ir Vokietijoje sąmonėje vyksta lūžis, kad užtenka kompleksuoti, bijoti, neprisiimti atsakomybės, krūpčioti nuo to, ką galvoja Putinas.
Sprendimas nėra lengvas. Po mano valstybinio vizito ir pokalbio su kanclere tai pasisekė pasiekti. Tai labai didžiulė galimybė ir pačiai Vokietijai – ne tik dėl to, kad saugumo iššūkiai yra didžiuliai, ne tik dėl to, kad Vokietija viena didžiausių ekonomikų Europoje. Didžiajai Britanijai pasišalinus iš ES, bet liekant NATO nare, atsakomybė už stabilumą Europoje vis daugiau ir daugiau guls ant Vokietijos pečių – ne tik už ekonominį stabilumą, bet ir saugumą.
Ką begalvotume apie rinkimus JAV, matome strateginę tendenciją, kad Jungtinės Valstijos vis daugiau saugumo atsakomybės atiduos europiečiams. Mums labai svarbu, kad Europos valstybės – nuo mažų iki didelių – pradėtų suprasti, kad saugumo klausimai bus pirmiausia mūsų atsakomybė. Todėl labai didžiuojuosi, kad Lietuva tai suprasdama pradėjo pati stiprinti savo saugumą tose skalėse, kokiose gebame tai daryti, esame pavyzdys ir dėl išlaidų, ir dėl kariuomenės modernizavimo kai kurioms senbuvėms.
Ko gero, dar ilgesnį laiką bus nelengva įtikinti pačius vokiečius išeiti iš apsauginio kiauto ir pradėti prisiimti atsakomybę už Europą, nes tai yra neišvengiama. Tai tikrai drąsus žingsnis, pirmas žingsnis, kurį vertinu labai gerai. Vokietiją turėsime kaip vadovaujančią batalionui, bet dalyvaus kelios valstybės – dar kažkas iš Beneliukso ir Skandinavijos. Mums svarbiausia, kad šitas batalionas būtų daugiatautis. Tūkstantis ar pusantro (tūkstančio karių) nėra ženklu kiekybiškai, bet kokybiškai kuo daugiau valstybių jame dalyvaus, tuo simboliškai ženklesnė apsauga Lietuvai yra. Tai labai svarbu, kai mes kalbame apie atgrasymo funkciją.
– Jūs pripažįstate, kad karine prasme tai yra gana simbolinis žingsnis, jeigu įsivaizduotume galimą didelio masto konfliktą. Ar esate tikra, kad konflikto atveju sąjungininkai ryžtųsi iki galo ginti šalis, rizikuojant galbūt ir branduoliniu karu?
– Tikrai dabar nespėliosiu dėl branduolinio, palikime tai šiek tiek toliau.
Ginti tikrai gins ir tikrai ne tuo tūkstančiu, kuris yra ar bus dislokuotas. Mes kalbame, kad kiekvienoje Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus po batalioną, tai būtų daugiau kaip keturi tūkstančiai. Taip pat mes kalbame apie Jungtinių Valstijų brigadą, kuri greičiausiai bus arti mūsų sienų, galbūt Lenkijoje. Tai bus vėl beveik keturi tūkstančiai.
Ir mes žinome dvišalę pagalbą, kokia gali būti jau vykdyta atskirų NATO šalių, bet ne per NATO mechanizmą, per 24 ar 48 valandas. Taigi, kalbu apie paketą. Ne tik batalioną, bet ir įrangos dislokavimą, ir pratybas, priešraketinę gynybą, kokia jau yra Rumunijoje ir baigiama Lenkijoje, kuri dengs mus visus. Taigi, kalbame apie paketą, ir plius tai yra tiktai atgrasomosios priemonės. Gynybinės priemonės bus panaudotos visai kitos.
– Užsiminėte apie britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Po referendumo kilo diskusijų, kur link judės ES – vieni siūlo dar giliau integruotis, kiti skelbia pranašystes, kad tai yra ES griūties pradžia. Kokią jūs matote ES ateitį, ar reikia baimintis galimo byrėjimo?
– Sniego gniūžtės efekto rizika, be abejo, yra. Kaip bet kokios skyrybos, jos nebus lengvos. Jos visada yra ir erzinančios, ir galbūt net santykius šiek tiek aštrinančios. Jos gali užtrukti gerokai ilgiau, nei numatyta įstatymuose ir direktyvose – yra dveji metai, bet gali būti ir pratęsimai.
Viena aišku tikrai – kad Jungtinė Karalystė yra svarbi ekonomiškai, politiškai ir saugumo prasme. Todėl ieškoti kompromisų reikės, bet reikės ieškoti tokių, kurie neskatintų griūties, neskatintų kitų šalių ieškoti išeičių arba nesilaikyti savo įsipareigojimų. Todėl užduotis yra ant ašmenų briaunos, kad ne susiskaldytume labiau, nepadarytume daugiau ekonominės ir politinės žalos, nei yra padaryta.
Priežastys yra gilios, įvairios ir jas nagrinėsime dar ilgai. Dabar visiškai aišku, kad kol kas Europa turi sustoti ir pamąstyti apie priežastis, apie pasekmes, praeiti tą sunkų skyrybų procesą. Nes ką radikaliai pasiūlytume dabar, tai nėra ta aplinka, kurioje galima būtų daryti reformas ar keisti sutartis, nes europiniai klausimai kol kas yra labai susiję su vidaus politika. Vidaus politikos atstovai atskirose šalyse labai dažnai naudoja Europą kaip atpirkimo ožį savo neveiklumui arba politiniam neįgalumui paslėpti. Ir todėl dažniausiai Europa nukenčia dėl politikų negebėjimo susitvarkyti viduje.
(Rizikinga) naudoti europinius klausimus referendumuose – matėme, kad Ukrainos laisvosios prekybos sutartis realiai buvo panaudota vidinėse politinėse batalijose tarp politinių partijų Nyderlanduose, tuo metu Ukraina liko visiškai už borto ir diskusijos (Nyderlanduose) virto apie Europos plėtrą, Europos ateitį.
Dabar ne ta terpė, nes mes turime ne tik vidinių įtampų, mes turime objektyvią (informaciją), kad Europoje ir daugelyje šalių ekonominė situacija dar nėra išsilyginusi ir atsigavusi po įvairių krizių, kai kur dar ir dabar yra finansinių įtampų bankinėje sistemoje, kitur. Mes turime didžiulį išorinį spaudimą dėl migracijos iš išorės. Jeigu pridėtume terorizmą, mūsų kaimyną, kuris ne visada yra nuspėjamas ir geranoriškas, deja, kol kas...
– Referendumas sukėlė nerimo ir lietuviams Didžiojoje Britanijoje, dažnėja pranešimų apie ksenofobinius, nacionalistinius išpuolius. Kokią žinią nusiųstumėte lietuvių emigrantų bendruomenei Britanijoje?
– Norėčiau pasakyti, kad lietuviai turi kovoti už savo teises. Kaip tik ES viršūnių susitikime Briuselyje kalbėjome ir aš asmeniškai kalbėjau su premjeru Davidu Cameronu dėl tų išpuolių, nes jie ne iš karto prasidėjo. Mes kartu kalbėjome, kad tai visiškai netoleruotina, neleistina išraiška, kurią turi stabdyti Britanijos vyriausybė. Nes Britanija yra Europos Sąjungos narė, kol ji galutinai neišsiskirs, visos sąlygos, taisyklės, direktyvos veikia. Ir ne tik dėl to, kad Britanija kol kas dar Europos Sąjungos sudėtyje – Britanija yra pasirašiusi visas žmogaus teisių konvencijas, Jungtinių Tautų konvenciją, Europos Tarybos konvencijas.
Tai yra netoleruotina. Bet koks rasizmas, neapykantos skatinimas – Britanija turi su tuo tvarkytis ir mūsų emigrantai turi žinoti savo teises. Patikinimas buvo visiems Europos Tarybos vadovams iš premjero Camerono pusės, kad Britanijos vyriausybė tikrai tokių dalykų netoleruos.
– Iki Seimo rinkimų liko tik trys mėnesiai. Ne kartą kritikavusi šią valdančiąją daugumą dėl neveiklumo, metiniame pranešime sakėte, kad ji praranda strateginę kryptį. Kokie jūsų lūkesčiai ir ar jūs norėtumėte kitos valdančiosios daugumos po rinkimų?
– Mano lūkesčiai, kad būtų tokie politikai, kurie žino, ką sako, o po to, kai pasako, mėgina tai ir įvykdyti. Tad visiems linkiu surasti ir išsirinkti tokius politikus, iš kurių būtų galima ir tikėtis protingų sprendimų, o svarbiausia – žodžio laikymosi ir kad jie dirbtų žmonėms, o ne savo kišenei.
-Ačiū už interviu.