Mokinių vykimas į stovyklas Rusijoje, pasak šalies vadovės, konkretus pavyzdys, kaip propaganda pasiekia rezultatų.
"Šie pavyzdžiai kaip tik rodo, kad propaganda, kuri yra vykdoma, pasiekia kartais rezultatų. Žinome, kad tie žmonės, kurie vyko į kitos šalies sukarintas mokyklas, dėvėjo kitos šalies sukarintas uniformas, prisiekinėjo ir dainavo kitos šalies himnus. Tai darė Lietuvos piliečiai, todėl atsakomybė, be jokios abejonės, tenka ir mokykloms, nes ir mokytojai ten dalyvavo, kurie taip pat yra Lietuvos piliečiai", - žurnalistams Alytuje sakė D. Grybauskaitė. Ten ji lankėsi Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione.
Prezidentė paragino gintis nuo propagandos ir informacinių karų.
"Tai konkretus pavyzdys, kaip per daug metų veikiamas mūsų jaunimas ir kaip mėginama daryti Lietuvos piliečius nelojaliais Lietuvos valstybei", - teigė šalies vadovė.
Demokratija negali būti skystablauzdė
Lietuva šiuo metu yra informaciniame ir propagandiniame kare, todėl D. Grybauskaitė dar kartą bandys įtikinti parlamentus palaikyti jos teiktas, tačiau atmestas, Visuomenės informavimo pataisas, kuriomis siūlyta ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų laidų rodyti Europos Sąjungos (ES) kalbomis.
"Mano pareiga, kaip Prezidentės ir kaip ginkluotojų pajėgų vadės Lietuvoje, ginti valstybę nuo bet kokio karo formos. Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje. Todėl gintis privalome, demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti. Todėl visokias formas karo, kurios yra taikomos prieš mus - tiek politikai, tiek aš - privalome priimti sprendimus tokius, kurie galėtų apsaugoti Lietuvą nuo tokių formų. Todėl, be jokios abejonės, ieškosiu galimybės tai daryti ir toliau: kalbėsiuos su politikais, mėginsiu įtikinti, galbūt kažką keisime, bet apsiginti turime ir privalome patys", - antradienį viešėdama Alytuje žurnalistams sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitės teiktose įstatymų pataisose buvo siūloma ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų laidų rodyti ES kalbomis, taip pat išplėsti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus - už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, komisija galėtų skirti pinigines baudas, ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą.
Seimas šioms pataisoms spalio 7-ąją nepritarė.
Galimybės didinti karių skaičių priklausys nuo krašto apsaugos finansavimo
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo ir apie Lietuvos galimybes didinti karių skaičių. Pasak jos, tai priklausys nuo finansavimo krašto apsaugai, neatmetama, kad ateityje esant poreikiui gali būti sugrįžtama prie privalomosios karo tarnybos.
„Viskas priklausys nuo finansavimo, bet jau kitais metais mes užpildysime dalį trūkstamų žmonių. Kaip žinote, yra numatyta padidinti biudžetą, taip pat didinti ir kariuomenės narių skaičių“, – antradienį viešėdama Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje sakė šalies vadovė, pasiteiravus, kada Lietuva realiai pradės didinti karių skaičių.
Klausiama, apie šauktinių tarnybos grąžinimą, D. Grybauskaitė siūlė galvoti apie valstybės apginamumo poreikį bei kokiomis formomis tai galima padaryti. Šiuo metu, anot šalies vadovės, turima profesionali kariuomenė, kariai savanoriai, rezervas. To, anot jos, kol kas pakanka.
„Jeigu bus poreikis, didinsime rezervą, jo apmokymo laiką. Be jokios abejonės, jeigu bus dar sudėtingesnė situacija, neatmetame ir kitų sprendimų“, – teigė Prezidentė.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė kariuomenės artumą su žmonėmis. Ji patikino, kad bus skatinamas karių bendradarbiavimas su mokyklomis, kitose netradicinėse vietose, kad nepasikartotų panašūs atvejai, kuomet Vilniaus mokiniai vyko į sukarintas stovyklas Rusijoje.
„Tas bendradarbiavimas tikrai bus skatinamas visur, ne tiktai tradicinėse vietose, kur kariuomenės padaliniai istoriškai jau buvo dislokuoti. Tai išties kariuomenė numato daryti intensyviau“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Seimas, priėmęs 2014 m valstybės biudžeto pataisas, nutarė dar šiais metais padidinti asignavimus krašto apsaugai 130 mln. litų. Krašto apsaugos ministerijai papildomai bus skirta 85 mln. litų biudžeto asignavimų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis yra šiemet prognozuojamos didėjančios akcizų pajamos.
Greitojo reagavimo pajėgos veiks išvien su NATO pajėgomis
Iš turimų resursų formuojamos Greitojo reagavimo pajėgos bendradarbiaus su NATO planuojamomis kurti Greitojo reagavimo pajėgomis ir nebus autonomiškas darinys, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, ir tiki, kad šių pajėgų bendradarbiavimas bus gerosios praktikos pavyzdys.
„Manau, kad čia vienas iš mūsų gerų pavyzdžių. Velso sprendimas priimtas, kad NATO turi sukurti ypatingai aukšto lygio, greito reagavimo pajėgas“, – antradienį viešėdamas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje žurnalistams sakė jis.
Pasak jo, Lietuvos kuriamos Greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios įsijungti į Aljanso planuojamas pajėgas.
Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva, kurdama Greitojo reagavimo pajėgas, tai daro pirmoji tarp NATO valstybių. Pasak jos, esant naujoms įvairioms, ypač nekonvencinėms grėsmėms Lietuva pirmiausia privalės pati apsiginti.
„Todėl būtina turėti labai greitai judančią kariuomenę, kuri galėtų atsirasti nuo 2 iki 24 valandų, priklausomai nuo situacijos tame taške, kuriame reikia ir kuriame privalo būti, ir tai turime padaryti patys savo įranga, ginkluote ir kariais“, – kalbėjo šalies vadovė.
Tokių pajėgų kūrimas, anot D. Grybauskaitės, yra pirmas reiškinys šalies apginamumo pasiruošimo sistemoje.
„Labai džiaugiuosi, kad jau lapkričio 1 d. turėsime pastoviai budinčią didelę greitojo reagavimo kariuomenę, kuri galės reaguoti bet kada, bet kuriuo paros metu į bet kokį incidentą, bet kokios formos agresiją – ar nekonvencinę, ar tradicinę. Lietuva bus pirmoji iš NATO šalių pasiruošusi tai daryti pati“, – neabejojo D. Grybauskaitė.
ELTA jau rašė, kad atsižvelgdama į geopolitinę situaciją ir Ukrainos patirtį, Lietuva iš turimų resursų formuoja Greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti tam, kad užkirstų kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu. Jas sudarys apie 2,5 tūkst. karių iš jau esamų karinių dalinių. Naujosios pajėgos sureaguotų į grėsmę per laikotarpį nuo 2 iki 24 val. Greitojo reagavimo pajėgų dislokacijos vieta priklausys nuo grėsmės lygio. Esant žemiausiam grėsmės lygiui, šioms pajėgoms priklausantys kariai budės tiek savo tarnybos, tiek ir ne tarnybos vietose, tačiau pastaruoju atveju turės būti pasirengę nurodytais terminais prisistatyti į tarnybos vietą.