D. Grybauskaitė: esant dabartinei situacijai gali būti keičiamas biudžetas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl situacijos Ukrainoje pirmadienį skubiai sukvietė pasitarimą, kurį pati vadina „praktiškai Valstybės gynimo taryba“, mat jame dalyvavo keturi iš penkių šios tarybos narių. Šalies vadovė akcentuoja, kad Rusijai ėmusis intervencijos į Ukrainai priklausantį Krymą ir suaktyvinus karinį pasirengimą Baltijos bei Šiaurės regione, Lietuvos karinės pajėgos yra atitinkamos parengties.

„Aptarėme besiklostančią situaciją aplink NATO sienas, tarp jų ir aplink Baltijos šalis, taip pat situaciją Kryme, Rusijos kariuomenės veiksmus Krymo pusiasalyje ir ypatingą kariuomenės parengtį Baltijos šalių pašonėje – Kaliningrade ir Šiaurėje. Situaciją mes vertiname kaip svarbią, į kurią negalime nekreipti dėmesio. Todėl politiškai prisijungėme prie visų valstybių, kurios kategoriškai pasmerkė karinius veiksmus ir karinę intervenciją į Ukrainą iš kitos šalies teritorijos“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė sako, kad Lietuva koordinuoja savo veiksmus su NATO ir Europos Sąjungos šalimis narėmis, o krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė, kad Lietuvos karinis pasirengimas nėra visiškai įprastas.

„Dėl mūsų saugumo galiu pakartoti, kad mes esame saugesni nei Gruzija ar Ukraina, nes mes esame NATO nariai. Reaguojame atitinkamai pagal dabartinę situaciją, kuri yra aplink mūsų šalį – su papildomais mūsų kariniais pasirengimais“, - sakė J. Olekas.

Stebės situacija aplink Lietuvą

Pirmadienį prezidentė planuoja aptarti padėtį su JAV atstovu, galbūt viceprezidentu Joe Bidenu. Sekmadienį konsultacijos vyko su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu.

„Vyksta pokalbiai, kaip Europos Sąjunga turėtų reaguoti toliau, jeigu didės karinių veiksmų eskalacija. Visiškai aišku, kad mūsų kariuomenės parengtis yra atitinkama – tokia, kokia turi būti reaguojant į tokius veiksmus. Mes koordinuojame savo veiksmus su NATO pareigūnais ir su NATO karinėmis pajėgomis. Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams, kaip ir kitos Baltijos šalys, kaip ir Lenkija. Visos priemonės, būtinos užtikrinti tiek Baltijos šalių, tiek Europos Sąjungos saugumą, yra užtikrintos“, - teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, šiuo metu Lietuva stebi situaciją, kada baigsis Rusijos karinės pratybos šalia Lietuvos sienų. Pasak D. Grybauskaitės, pratybos turėtų baigtis šį pirmadienį. Jeigu nesibaigs, jos teigimu, Lietuvos atsakomosios priemonės bus adekvačios. Tačiau ji plačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.

„Situaciją visi NATO ir Europos Sąjungoje vertiname vienodai – ji yra smerktina“, - sakė prezidentė.

Tuo tarpu krašto apsaugos ministras J. Olekas teigė vis dar tebesitikintis, kad situacija Ukrainoje bus išspręsta be kraujo praliejimo.

„Tikiu, kad yra galimybė, jog dabartinė situacija Ukrainoje gali išsispręsti be papildomo kraujo praliejimo“, - teigė ministras.

Negarantuoja, kad Krymas netaps Padniestre 

Šalies vadovė sako, kad niekas negali garantuoti, jog Krymo pusiasalis, kur Rusijos karinės pajėgos yra apsupusios svarbiausius objektus, netaps įšaldyto konflikto zona. Europoje įšaldytas konfliktas egzistuoja Padniestrėje, kur irgi šeimininkauja Rusijos kariai, kuriuos Rusija vadina „taikdariais“.

„Išlieka rizika dėl papildomo įšaldyto konflikto atsiradimo pasaulyje. Tai yra Krymas. Ir garantuoti, kad mes išvengsime būtent šio įšaldyto konflikto, negalėčiau, negalėčiau duoti tokių patikinimų. Manau, kad mūsų laukia ilgas tie derybų, tiek dialogo procesas tarp Europos Sąjungos, NATO šalių ir Rusijos. Mūsų visų pastangų tikslas turėtų būti, kad papildomų įšaldytų konfliktų Europoje neatsirastų. Bet garantuoti, kad kažkuriam laikui to konflikto įmanoma išvengti, aš nenorėčiau. Bet pastangos iš Vakarų pusės, kad tokio konflikto nebūtų, yra“, - teigė D. Grybauskaitė.

Sankcijų klausimas ankstyvas?

Tačiau klausiama apie galimas sankcijas Rusijai, D. Grybauskaitė svarstė, kad sankcijos būtų per ankstyvos. Jos nuomone, Rusijai gresia tarptautinė izoliacija, mat Vakarų šalys jau pareiškė atšaukiančios pasirengimą G-8 šalių susitikimui Sočyje.

„Pirmiausia sankcijų klausimas dar ankstyvas. Iš tikrųjų situacija yra stebima. Sankcijų klausimas bus aptariamas tiek tarp Europos Sąjungos šalių narių, jeigu toks poreikis bus, tiek su NATO šalimis narėmis, tarp jų Jungtinėmis Valstijomis. Vakar apie tai šiek tiek užsiminėm ir kalbėjomės su Britanijos premjeru“, - sakė prezidentė.

„Mes labai tikimės, kad toks vieningumas ir tarptautinės izoliacijos rizika Rusijai yra rimti signalai, į kuriuos Kremliaus vadovai turi ir privalės reaguoti. Kaip žinote, jau pasakyta, kad G-8 susitikimas Sočyje neįvyks, kad Rusija, jei panaudos jėgą Kryme, bus izoliuota tarptautiniame lygmenyje. Aš labai tikiuosi, kad ši labai griežta, bendra visų Vakarų pozicija duos savo rezultatus“, - pridūrė šalies vadovė.

Pasmerkė Rusijos propagandą

D. Grybauskaitė taip pat neigiamai atsiliepė apie Rusijos televizijų transliuojamą propagandą ir teiginius, neva Lietuva ir Lenkija ruošė Maidano smogikus. Kaip žinoma, Rusija protestus Maidane vertina kaip dešiniųjų ekstremistų pasipriešinimą teisėtai Viktoro Janukovyčiaus valdžiai, pridurdama, esą prie protestų organizavimo prisidėjo Vakarai, gėjai, žydai.

„Tokie pareigūnai Lietuvoje nebuvo rengiami, mes tik priėmėme sužeistuosius gydytis Lietuvoje. Visa propaganda, kuri yra Rusijos viešojoje erdvėje, yra labai vienšališka, informacijos pateikimas yra vienašališkas. Kaip pavyzdys būtų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, kur visi nariai pasisakė prieš Rusijos invaziją ir veiksmus Ukrainoje, o Rusijos televizijos rodė tik savo ambasadoriaus pareiškimą ir nieko daugiau. Mes matome atvirą, agresyvią, vienašališką propagandą, kuri nukreipta tiesiogiai prieš Vakarus nesibodint prikurti įvairiausių dalykų, kad pateisintų savo antivakarietišką isteriją“, - reziumavo D. Grybauskaitė.

Gali keistis biudžetas

Prezidentė užsiminė ir apie tai, kad esant dabartinei situacijai galimi ir biudžeto pokyčiai krašto apsaugai. Kaip žinoma, Lietuva niekada nėra tenkinusi NATO kriterijaus gynybai ir krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP.

„Iš tikrųjų gyvenimas koreguoja daugelį dalykų ir politinių sprendimų. Ši situacija dar kartą paryškina, kad regiono saugumas yra labai svarbus, tai mūsų atsakomybė, ne tik NATO atsakomybė. Manau, kad tam tikri pokyčiai tikrai tikėtini“, - teigė prezidentė.