Į Prancūzijos sostinę turėtų atvykti arti pusantro šimto valstybių ir vyriausybių vadovų. Konferencija numatyta iki gruodžio 10 dienos.
Derybose bus tariamasi dėl įsipareigojimų po 2020 metų, siekiant, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais.
„Ankstesni Kioto susitarime numatyti įsipareigojimai baigsis 2020 metais, todėl pasaulio valstybės turi sutarti dėl tolesnių tikslų“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, nors Lietuva kol kas tiesiogiai jaučia tik simbolinį klimato kaitos poveikį, jis verčia gyventojus migruoti, palikti savo namus visame pasaulyje.
„Yra labai rimta problema, kai badas, sausros, įvairūs kiti agresyvūs gamtos reiškiniai, iššaukti klimato kaitos, verčia žmones judėti. Ir mes matome tą didžiulį judėjimą, kuris tiesiogiai veikia Europą. Tai - ne vien karai, tai taip pat ir klimato kaita, badas, sausros lemia didžiulius šių žmonių judėjimus, bangas“, - pirmadienį paskelbtame interviu LRT televizijai sakė prezidentė.
Diplomatų teigimu, Paryžiuje bus tariamasi dėl įsipareigojimų masto ir jų teisinės formos, priemonių finansavimo.
Pasak Lietuvos pareigūnų, Lietuva 2014-2020 metais klimato kaitos priemonėms, tokioms kaip atsinaujinančių išteklių plėtra ir energijos taupymas, numato skirti 4,6 mlrd. eurų. Daugiausia šios sumos sudarys lėšos iš ES biudžeto.