Politikė teigia nekeisianti rinkimų strategijos, tačiau ketina paneigti keletą mitų apie save: kad yra nebendraujanti ir neprieinama. D. Grybauskaitė sako, kad tai tik legenda, o iš tiesų prie jos galima ir prieiti, ir pačiupinėti.
„Manau, kad keisti daug nereikės. Svarbiausia galbūt daugiau aiškinti savo poziciją, galbūt daugiau būti viešoje erdvėje, kad žmonės mane matytų, kad negyventų tomis legendomis, kurias mėgina kurti kažkas kitas: tai nebendrauja, tai kamputyje sėdi, tai pro langelį žiūri – vienu žodžiu, kad tų legendų būtų kuo mažiau. Kaip matote, esu prieš jus, gyva, pačiupinėti mane galima, prieiti – galima, mano durys atviros ir tegul kai kurie nedejuoja, kad pas mane užeiti arbatos negali“, - sakė D. Grybauskaitė.
Išgerti arbatos su prezidente Lietuvos televizijoje vykusių debatų metu prašėsi Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris prezidento rinkimuose užėmė priešpaskutinę vietą. Būtent A. Zuokas sekmadienį naktį žurnalistams pasakojo, kad D. Grybauskaitė per pertraukas kandidatų debatų metu užsidarydavo viena ir nebendraudavo su kitais kandidatais į prezidentus.
Džiaugėsi, kad nereiks kovoti su A. Paulausku
Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, D. Grybauskaitė pirmajame ture surinko 45,89 proc. balsų, socialdemokratas Zigmantas Balčytis – 13,63 proc. Šie politikai dėl prezidento posto varžysis antrajame rinkimų ture.
Paaiškėjus preliminariems rinkimų rezultatams naktį D. Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją, kuri nustebino savo glaustumu: šalies vadovė tik padėkojo rinkėjams ir neatsakiusi nė į vieną klausimą išvyko.
Pirmadienį D. Grybauskaitė teisinosi tuo metu praktiškai miegojusi.
„Vakar elementariausiai miegojau. Jūs gi žinote, kad aš esu vieversys, keliuosi 5 val. ryto, tai tikrai 1 ar 2 val. nakties jau daug sunkiau ką nors pasakyti. Taigi nenorėjau visų nuliūdinti arba pasakyti ne tą, ką reikia“, - sakė prezidentė.
Klausiama, ar tikėjosi laimėti pirmajame ture, D. Grybauskaitė svarstė, kad viskas buvo labai rizikinga. „Turint galvoje sociologines apklausas, matant, kad kandidatai yra septyni, žinant, kad kai kurių kandidatų pagrindinis tikslas buvo ne prezidento postas, o išskaidyti balsus tam tikrų užkulisinių susitarimų pagrindu, rizika buvo labai didelė“, - sakė prezidentė.
Pasiteiravus, kaip bandys ieškoti skirtumų nuo socialdemokratų kandidato Z. Balčyčio, mat abu politikai laikomi provakarietiškais ir sutaria daugeliu vidaus ir užsienio politikos klausimų, D. Grybauskaitė pirmiausia džiaugėsi, kad į antrą turą nepateko teisiamųjų suole sėdinčiai partijai atstovaujantis politikas. Kaip žinoma, juodosios buhalterijos byloje kaltinimų yra sulaukusi Darbo partija, kuriai atstovavo Artūras Paulauskas.
„Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės padarė garbingą sprendimą. Būtų labai apmaudu, jeigu matytumėme, pavyzdžiui, kokį nors kitą kandidatą, kuris atstovauja teisiamųjų suole sėdinčiai partijai dėl finansinių machinacijų. Taigi manau, kad sprendimas yra garbingas, orus ir tikrai Lietuva ir jos žmonės mūsų šaliai gėdos nepadarė tokiu sprendimu“,- sakė šalies vadovė.
„Neleidau išvogti valstybės, kai kam tai nepatinka“
„Turint galvoje septynių kandidatų dalyvavimą, iš tikrųjų rezultatas yra geras. Labai tikiuosi, kad tie patys žmonės, kurie palaikė, vėl ateis mane palaikyti ir galbūt sugebėsiu per likusias dvi savaites įtikinti ir kitus, kurie galėtų mane palaikyti papildomai“, - pirmadienį štabe surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.
Klausiama apie priežastis, kodėl nelaimėjo pirmajame rinkimų ture, kaip kad nutiko 2009-aisiais, D. Grybauskaitė sakė, jog, jos nuomone, aktyviai šalies politikoje veikiantis politikas paprastai turi apsispręsti: ar jis daro tai, ko reikia valstybei, ar tiesiog mėgina išsaugoti savo reitingus.
„Neužmirškime, kad nuo 2009 m. buvome krizės laikotarpyje ir teko priimti labai daug nepopuliarių sprendimų. Aš visada sakiau, kad darysiu tai, ko reikia Lietuvai ir jos žmonėms, ir niekada nedalinsiu tuščių pažadų arba to, ko negaliu įvykdyti. Taigi dariau tai, ką reikėjo, tuščiai žadėti nežadėjau, išvoginėti valstybės neleidau. Taigi gali būti daug nepatenkintų“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sako, kad dabar rinkimų kampanija prasidės iš naujo, todėl ji negali manyti, jog pergalė jau garantuota. „Jokio įdirbio čia į antrą turą neatsineši“, - teigė D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie antrąjį rinkimų turą prezidentė priminė, kad rinkimuose jai dalyvauti sunkiau nei partijų keliamiems kandidatams, tačiau pripažino, kad būti nepriklausoma kandidate buvo jos pačios pasirinkimas.
„Galiu tik konkuruoti savo žiniomis, savo patirtimi ir tuo, kad žmonės gali manimi pasitikėti“, - sakė D. Grybauskaitė.
A. Butkevičius – Z. Balčyčio vadovas
Prezidentė nesiėmė vertinti fakto, kad jos varžovas kandidatuoja ir į prezidento postą, ir į vietą Europos Parlamente. Ji taip pat nevertino silpnųjų ir stipriųjų Z. Balčyčio pusių: „Na jau tikrai... Čia jau labai asmeninis klausimas“.
Tačiau D. Grybauskaitė nepraleido progos pabrėžti, kad jeigu Z. Balčytis taptų prezidentu, socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris eina premjero pareigas, būtų Z. Balčyčio vadovas.
„Turbūt apie kažkokį ypatingą prezidento savarankiškumą, kurio partijos vadovas yra premjeras, kalbėti būtų sunku“, - teigė prezidentė.
„Lietuvos konstitucijoje yra labai gražus trikampis, kai valstybė stovi ant trijų stiprių kojų: konstituciškai stipraus prezidento, stiprios Vyriausybės ir stipraus Seimo. Ir tai mus ilgai – jau 25 metus – gelbėjo nuo didelių sukrėtimų. Manyčiau, kad tokį triašį balansą tikrai reikėtų išlaikyti. Aišku, rizikos didėja, jei vienos partijos rankose būtų du svarbiausi postai. O žinant, kad premjeras būtų lyg ir viršininkas galimo prezidento, tai savarankiškumo grandinėlė būtų rizikinga ir pažeidžiama“, - pridūrė D. Grybauskaitė.
Paprašyta suformuluoti, kokiais klausimais labiausiai skiriasi jos ir Z. Balčyčio nuomonės, prezidentė teigė dar negirdėjusi griežtos ir konkrečios varžovo nuomonės nė vienu klausimu.
„Viskas bendromis frazėmis, aptakiai. Kai susidursime akis į akį, pasišnekėsime, ar tikrai daug yra kardinalių skirtumų. Didžiausias skirtumas, kiek galėjau pajusti iš tų bendresnių atsakymų, tai dėl valstybės ekonominio, karinio saugumo ir nepriklausomybės klausimų. Galbūt aš griežčiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką galbūt girdžiu labiau būsimo konkurento kalbose“, -teigė prezidentė.
Z. Balčytis ir EK postas: legendos ir tikrovė
Prezidentė taip pat buvo klausiama apie kalbas, kad Z. Balčytis ne itin pageidauja tapti prezidentu, o pretenduoja į eurokomisarus nuo Lietuvos – postą, į kurį skiriant kandidatą vaidmenį vaidina ir prezidentas.
D. Grybauskaitė sako, kad tai legendos – esą pirmiausia turi praeiti prezidento rinkimai ir tuomet bus nuspręsta dėl to, kas pakeis Algirdą Šemetą.
„Su Z. Balčyčiu nesu kalbėjusi, su juo esu susitikusi keletą kartų įvairiuose renginiuose, tai būdavo daugiau bendro pobūdžio klausimai. Su premjeru esame aptarę keletą kandidatūrų, todėl nenorėčiau daugiau komentuoti, kol nebus išspręsti kiti rimti klausimai – pirmiausia rinkimai“, - teigė šalies vadovė.
Klausiama, ar po rinkimų, jei jie bus sėkmingi, sieks kaitos Vyriausybėje, D. Grybauskaitė priminė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą išrinkus naują prezidentą Vyriausybė ne atsistatydina, bet grąžina įgaliojimus.
Tai reiškia, kad prezidentas neturi galios vienasmeniškai reikalauti pakeisti koalicinę sudėtį. Tačiau prezidentė sako, kad kalbėsis su koalicijos partneriais.
„Bet jeigu valdančioji koalicija apsispręs likti tokia, kokia yra, mano galios ribojasi tik dėl vieno ar kito kandidato. Be to, pokyčiai Vyriausybėje ir taip gali būti vien dėl Europos Parlamento rinkimų. Gali kas nors iš ministrų laimėti ir tiesiog išvykti“, - teigė D. Grybauskaitė.
Taip ji atsakė į klausimą, ar po jai pačiai sėkmingų rinkimų koalicijoje išliktų Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Atkreipė dėmesį į tautines mažumas
Prezidentė turėjo pripažinti, kad Lietuvos tautinės mažumos palaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį. D. Grybauskaitė teigia, kad tai gali būti Rusijos ambasados Lietuvoje vykdomos konsolidacijos pasekmė. Lietuvos lenkų rinkimų akcija su Rusų aljansu bendradarbiavo ir per parlamento rinkimus.
„Įvykus įtampai dėl Krymo ir Ukrainos, matomai, tas poveikis daromas ir mūsų kitataučiams piliečiams. Ir jie balsuoja už tuos, kurie atvirai palaiko ir palaikė dabartinę Vladimiro Putino politiką“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sutiko ir su tuo, kad protesto balsus veikiausiai susirinko nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis. Jos teigimu, Seimo rinkimuose tą pačią tendenciją pademonstravo „Drąsos kelias“.
„Yra tikrai daug žmonių nusivylusių, galbūt ir nuskriaustų. Toks atviras populizmas, pažadų dalijimas, visos sistemos, Konstitucijos griovimas, Vyriausybės pamatų griovimas bei nieko nesiūlymas skamba labai karingai, gražiai, todėl galbūt daugelis žmonų mano, kad galima kažką padaryti, nors iš tų visų kalbų buvo aišku, kad nei įstatymų žmogus žino, nei turi galių prezidentas tokius pažadus įvykdyti“, - svarstė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė sako, kad tai ženklas, jog didžiosios sisteminės partijos bei ji pati turi išgirsti protesto balsuotojus ir sugalvoti, kaip padėti žmonėms, kurie kažkuo nepatenkinti. „Išties. Gal tai toks skambutis tradicinei politikai – mums visiems, tarp jų ir man“, - sutiko prezidentė.
Klausiama, ką ji ketina daryti tuose regionuose, kur gyvena lenkų tautinė mažuma, D. Grybauskaitė juokavo, jog, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone surinko net 5 proc. balsų. „Truputį juokauju. Aišku, žinant, kaip organizuotai mūsų lenkų tautybės žmonės balsuoja už savo partijos atstovus, tikėtis būtų sunku“, - sakė prezidentė.
Jos teigimu, pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu partijos ir politinis elitas skyrė daugiau dėmesio tautinėms mažumoms, tačiau laikui bėgant dėmesio buvo vis mažiau, ypač įstojus į Europos Sąjungą.
„Tai, aišku, yra politinis apsileidimas ir būtina grįžti prie specialių programų, padėti tautinėms mažumoms būti labiau išsivysčiusiomis, turėti darbą, labiau ir lengviau integruotis į Lietuvą ir jaustis Lietuvos, o ne kitų šalių piliečiais“, - sakė prezidentė.
Pasiteiravus, kodėl, jos nuomone, rinkimų aktyvumas Lietuvoje nėra aukštas, D. Grybauskaitė svarstė, kad didžiausią įtaką šiam procesui turi emigracija, mat emigrantai nejaučia ryšio su Lietuva net jeigu išlieka mūsų šalies piliečiais.
„Praktiškai jie, matyt, ir sudaro didžiausią dalį, kad toks mažas procentas ateina į rinkimus. Mat didele dalimi jie neišsiregistravę, o gyvena užsienyje ir nebalsuoja“, - teigė šalies vadovė.
Įvertino VRK darbą
Paprašyta įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, D. Grybauskaitė sakė nenorinti spėlioti, kodėl taip ilgai buvo skaičiuojami balsai, nors jai pačiai biuletenis pasirodė lengvas.
„Neįsivaizduoju, iki kelių skaičiuos kitame rinkimų ture. Biuleteniai su Europos Parlamento kandidatais dar sudėtingesni. Nežinau, gal savaitę. Na, bet aš juokauju, truputį juokauju. Bet labai nenorėčiau kritikuoti“, - sakė prezidentė, pridūrusi, kad trukdžių balsuoti kasmet vis mažėja ir mažėja.
„Bėdų visi po truputį turi, nesklandumai visus ištinka, bet tai ne tie nesklandumai, kurie būtų turėję žymios įtakos rinkimų rezultatams“, - teigė šalies vadovė.