„Šiandien, kai Laisvės išsaugojimas vėl tampa realiu iššūkiu, jūsų ryžtas tarnauti Lietuvai dar labiau stiprina mūsų vienybės jausmą. Jis skatina tikėti, kad esame ir būsime nepalaužiami, nes visada priimsime pareigą saugoti ir ginti savo Tėvynę“, - sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, šis jaunų žmonių įsipareigojimas Lietuvai yra suvokiamas kaip svarbiausias, visus sutelkiantis tikslas, drąsos, atsidavimo ir pilietinės brandos požymis.
Daugumai jaunųjų kadetų ši priesaika yra pirmoji gyvenime. Ji, pasak Prezidentės, reiškia apsisprendimą eiti nelengvu, tačiau garbingu keliu. Tai galimybė tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.
Valstybės vadovė moksleiviams palinkėjo būti kantriems ir visada tikėti ir didžiuotis savo Tėvyne.
Prieš 21 m. kaip Jaunojo kario būrelis visuomeniniais pagrindais įkurta mokykla 2012 m. tapo bendrojo ugdymo mokykla. Tai vienintelė tokio pobūdžio įstaiga mūsų šalyje, kurioje ugdomi sausumos kadetai. Čia mokosi 323 mokiniai. Šiemet kadetų priesaiką priims 115 jaunuolių.
D. Grybauskaitė: Baltijos šalys turi būti pasirengusios apsiginti pačios
Baltijos šalys turi būti pasiruošusios save apginti pačios, kad joms padėtų partneriai iš NATO, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Turint omeny geopolitinę situaciją ties mūsų sienomis Baltijos šalyse yra svarbu, kad Baltijos šalys pirmiausia turi būti pasiruošusios save apginti ir tik tada prašyti, ir laukti, kol atvyks NATO partneriai“, - penktadienį žurnalistams Kaune sakė D.Grybauskaitė.
„Jeigu mes, Baltijos šalys, nebūsime pasiruošusios ginti savęs, niekas neatvyks, nes mes negalime prašyti vokiečio atvykti ginti Lietuvos arba Latvijos, jeigu mūsų žmonės nėra pasiruošę ir neina ginti savo šalies. Taigi, pirmiausia mes turime atlikti namų darbus, kad patys būtume pasiruošę, ir tik tada laukti savo partnerių“, - pridūrė ji.
Lietuva šiemet trečdaliu padidino krašto apsaugos finansavimą iki 427,5 mln. eurų. Tai sudaro 1,1 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto. Taip pat šalis yra įsigijusi naujų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, šiuo metu derasi su Vokietija dėl papildomų artilerijos pajėgumų įsigijimo, o metų pabaigoje žada skelbti konkursą šarvuočių įsigijimui.
Praėjusią savaitę Seimas, Valstybės gynimo tarybos siūlymu, grąžino į Lietuvos kariuomenę šauktinius.
Prezidentė: galime sau leisti finansiškai remti šauktinius
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinė finansinė valstybės padėtis leidžia didinti finansines paskatas privalomąją karo tarnybą atliksiantiems šauktiniams, bet pabrėžia, kad šalies gynyba neturėtų būti siejama tik su materialine nauda.
Šiuo metu Seime svarstomas siūlymas šauktiniams mokamą atlyginimą didinti nuo 38 iki 138 eurų, Premjeras Algirdas Butkevičius yra siūlęs šią sumą didinti iki 238 eurų.
„Tokį paskatinimo variantą (138 eurus, – ELTA) galime sau leisti todėl, kad šauktinių kiekis, kurį numatome, nėra labai didelis“, – Kaune žurnalistams sakė D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad finansinis tarnaujančiųjų skatinimas yra normali praktika daugelyje užsienio šalių.
Krašto apsaugos ministerija penktadienį paskelbė, kad potencialių šauktinių sąrašai bus sudaryti gegužės 11 dieną. Nesusirinkus pakankamai savanorių, iš šio sąrašo vėliau būtų renkami prievolininkai.
„Tikimės, kad tai bus savanoriškumo pagrindu, ne dėl pinigų, ne dėl naudos. Nes valstybė yra mums brangi visiems“, – teigė šalies vadovė.